Genetiniai tyrimai atskleidė, kad artimiausias narvalų šeimos giminaitis yra iš jūrų kiaulių šeimos, kurios atsiskyrė nuo delfininių šeimos prieš 11 milijonų metų.[1]
Abi rūšys – palyginti maži, nuo 3 iki 5 metrų ilgio banginiai. Kūno svoris 500–1800 kg. Patinai didesni už pateles.[2] Galva nedidelė ir buka. Kaklas lankstus. Nugarinio peleko neturi. Patinai turi labai ilgą iltį. Belugos – vieninteliai baltos spalvos banginių būrio gyvūnai.
Elgsena
Rūšys socialios ir balsingos, bendrauja įvairiais garsais. Pavyzdžiui, belugos leidžia spragtelėjimus ir švilpimus, kurie svarbūs bendravimui ir navigacijai jų dažnai tamsiose buveinėse.
Abiejų rūšių nėštumas trunka 14–15 mėnesių ir beveik visada atsiveda vieną jauniklį. Šeimos keliauja bandomis, kuriose gali būti keli šimtai individų.[3]
Remiantis fosilijomis, žinomos mažiausiai 4 šeimai priklausančios išnykusios gentys: Bohaskaia, Denebola, Haborodelphis[4] ir Casatia.
Denebola genčiai priklauso vienintelė rūšis Denebola brachycephala, kuri yra ankstyviausias žinoma belugos protėvis, kilęs iš viršutinio mioceno laikotarpio.[5] Jos fosilija buvo rasta Kalifornijos pusiasalyje, o tai rodo, kad šeima kadaise gyveno šiltesniuose vandenyse.[6]
Šaltiniai
↑Waddell, Victor G.; Milinkovitch, Michel C.; Bérubé, Martine; Stanhope, Michael J. (2000). „Molecular Phylogenetic Examination of the Delphinoidea Trichotomy: Congruent Evidence from Three Nuclear Loci Indicates That Porpoises (Phocoenidae) Share a More Recent Common Ancestry with White Whales (Monodontidae) Than They Do with True Dolphins (Delphinidae)“. Molecular Phylogenetics and Evolution. Elsevier BV. 15 (2): 314–318. doi:10.1006/mpev.1999.0751. ISSN1055-7903.
↑„First monodontid cetacean (Odontoceti, Delphinoidea) from the early Pliocene of the north-western Pacific Ocean“. Papers in Palaeontology. 5 (2): 323–342. 2019. doi:10.1002/spp2.1244.
