Mongolidai – žmonių didžioji rasė, gyvenanti Rytų Azijoje. Vienas senųjų jos pavadinimų – geltonoji rasė.
Dažnai mongolidais laiko ir Amerikos vietinius gyventojus. Žemiau pateiktame aprašyme aprašyti tik Azijos mongolidai. Amerikos vietiniai gyventojai (indėnai) aprašyti kaip amerikanidai.
Arealas – Šiaurės, Rytų ir iš dalies Centrinė Azija, Pietryčių Azija, įskaitant Indoneziją.
Požymiai
Oda nuo šviesios (Šiaurės Azija) iki tamsios. Dalies mongolidų oda gelsva, dalies – ruda.
Plaukai tamsūs, kai kurių grupių itin tamsūs (mėlynai juodi). Plaukai kieti ir tiesūs, bet Pietų Azijoje yra grupių su gana dažnais banguotais plaukais, o Šiaurės Azijoje neretai pasitaiko minkšti plaukai.
Nosis paprastai gana siaura, su žema ar vidutine nosies šaknimi, nedaug išsikišusi (yra grupių, kurių nosys labai atsikišusios). Nosies dydis šioje rasėje gana plačiai kinta, todėl mažos nosys nėra būdingas mongolidų bruožas.
Viršutinio voko raukšlė ryški. Kai kuriose grupėse epikantą turi 90-95 % atstovų, nors Pietų Azijoje jis pasitaiko retai.
Akių išoriniai kampai aukštesni (akies plyšys įstrižas).
Veidams plokštumo suteikia atsikišę skruostakauliai, plokščias smakras. Akiduobės apvalios.
Kūno tretinis plaukuotumas labai silpnas, barzdotumas – silpnas.
Ūgis svyruoja mažiau negu negridų. Nėra labai mažų ir labai aukštų.
Artėjant link pusiaujo:
oda tamsėja, bet labai tamsi nebūna
dažnėja banguoti plaukai, bet labai dažni nebūna
rečiau pasitaiko epikantas
Einant iš rytų į vakarus plaukai šviesėja, bet lieka tamsūs.