Miškų ūkis – ūkio sritis; veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir prekybą mediena bei miško ištekliais.
Valstybės ir tarptautiniu lygmeniu yra linkstama reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant pramonęžaliava, biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.
Didinti kompleksinių miškų produktyvumą, visapusiškai išnaudojant visų miško žemių produktyviąją galią, saulės energiją, potencialias biogeocenozių ir atskirų medžių galimybes.
Didinti pagrindinį ir tarpinį miško naudojimą, kad būtų gaunama kuo daugiau ir geresnės kokybės medienos sortimentų iš kiekvieno hektaro miško.
Nepažeisti miško, kaip ekosistemos, funkcionavimo ryšių ir užtikrinti savalaikį ir kokybišką miško atkūrimą.
Išsaugoti ir didinti vandenų ir dirvos apsaugos, klimato, drėgmės reguliavimo, sanitarines - higienines miško funkcijos, kartu visapusiškai ir racionaliai naudojant mišką medienos ir šalutinių miško produktų gamybas, medžioklei, rekreacijai ir t. t.
medienos ruoša, kuri vykdoma pagrindiniais, tarpiniais ir kitais kirtimais. Pagrindinis naudojimas – tai brandaus miško kirtimas siekiant racionaliai sunaudoti medieną ir laiku atkurti mišką. Tarpinis naudojimas – tai mediena gaunama ugdymo ir sanitariniais kirtimais. Kiti kirtimai – tai mediena gaunama kertant įvairias trasas, valant proskynas ir t. t.;
antrinių miško medžiagų (kelmų, karnų, žievės ir pan.) ruoša;
šalutinis miško naudojimas (šienavimas, gyvulių ganymas, sulos ruoša, laukinių vaisių, riešutų, grybų, uogų, vaistažolių ir techninės žaliavos ruoša ir rinkimas);
