Miško medelynas – miškų urėdijos padalinys, žemės sklypas ar specializuotas ūkis, kuriame auginami medžių ir krūmų sodmenys miškams želdinti.
Istorija
Lietuvoje pirmasis miško medelynas buvo įkurtas Alytuje 1928 m. Paplito mišrūs medelynai, kuriuose auginami miško ir dekoratyvinių augalų sodmenys. Visos miško urėdijos turi daigynus ir medelynus. Didžiausi miško medelynai: Jonavos, Vilniaus, Kretingos, Dubravos, Tytuvėnų, Tauragės, Kaišiadorių, Telšių, Panevėžio miškų urėdijų. Didžiausias šalyje miško medelynas, užimantis 81 ha plotą yra Rokiškio miškų urėdijoje.
Veikla
Medelynuose dažniausiai auginami pagrindinių medžių rūšių (pušys, eglės, ąžuolai, uosiai, juodalksniai, beržai) 2–3 m. sodinukai ir 1–2 m. (rečiau 3 m.) sėjinukai. Miško medelyno plotas dalijamas į dvi dalis: produkuojančiąja, kurioje yra sėjinukų dauginimo ir sodinukų skyriai, ir pagalbinę. [1]
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Jonas Račinskas. Miško medelynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 551 psl.
