Mirusiųjų knyga – senovės egiptiečiųmagiški tekstai ir iliustracijos papiruso ritiniuose. Jie buvo paliekami mirusiesiems, kad padėtų įveikti dausų pavojų pomirtiniame pasaulyje ir pasiekti palaimingą būvį Aaru – nendrių laukuose, vadinamame dangiškajame Egipte. Tai himnų, litanijų, ritualinių maldų ištraukos, kurias galima pavadinti užkeikimais.
Aprašymas
„Mirusiųjų knygos“ pavadinimą sugalvojo XIX a. egiptologas K. R. Lepsijus. Ištarmes jis pavadino skyriais ir sunumeravo. Dauguma tekstų priskiriami Reu nu pert em hru rubrikai, kurios pažodinis vertimas turėtų skambėti maždaug taip: Ištarmės apie išėjimą į dieną. Tekstai reiškia perėjimą iš tamsos į šviesą, Duato nakties tamsybėse pakilti su Saule ir atgimti dvasiniu Akh pavidalu.
Knygą sudarydavo žyniai, brangiai parduodavo, todėl ją galėjo nusipirkti tik turtingi žmonės.
Ankstyviausi rasti papirusai datuojami XV a. pr. m. e. viduriu. Pirmieji buvo rašomi pusiau kursyviniais hieroglifaisjuodu rašalu, raudonai išryškinant pavadinimus ir svarbiausiais vietas. Seniausieji variantai buvo labai trumpi, o vėliau atsirado ilgų, iki 40 metrų ilgio. Apie 1085–715 metus pr. m . e. papirusuose vyravo beveik vien iliustracijos be lydinčių tekstų. Naujosios karalystės laikmečiu ritiniai tampa privaloma kapo reikmenų dalimi. Jie būdavo apvyniojami lininiu audeklu, užantspauduojami ir dedami į sarkofagą šalia mumijos arba į tuščiavidurės medinės Ozyrio statulėlės vidų. Yra žinoma apie 200 papirusų su ištarmėmis.
Egiptologo K. R. Lepsiaus pavyzdžiu pasekė W. Y. Ewans-Wentzas, XX a. pradžioje išleidęs vieną iš daugelio mirties temai skirtų tibetiečių traktatą, kuris pažodžiui verstųsi Išsilaisvinimas bardo tarpsnyje klausantis pamokymų ir pavadinęs jį Tibeto mirusiųjų knyga.
Literatūra
Egipto mirusiųjų knyga, sudarė ir vertė Algis Uždavinys. Vilnius: Ramduva, 2003.
