Mirtingumas – visų per tam tikrą laikotarpį mirusių žmonių ir vidutinio gyventojų skaičiaussantykis arba mirusiųjų ir rizikos populiacijos narių stebėjimo laikotarpių sumos santykis.[1] Šis rodiklis dažniausiai yra apskaičiuojamas 1000, 10 000, 100 000 gyventojų. Mirtingumo rodiklis nusako tam tikros teritorijos mirties atvejų dažnumą, apibūdina gyventojų sveikatos būklę.[2] Skaičiuojamas ne tik bendras mirčių kiekis, bet ir naujagimių mirtingumas (vaikų iki 1 metų), taip pat mirtingumas pagal lytį, amžiaus grupes, socialines, profesines grupes, pagal mirties priežastis.[2] Mirtingumo rodiklio lygį lemia gyvensenos veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, narkotikų vartojimas, mitybos įpročiai), socialinė, psichologinė, kultūrinė ir fizinė aplinka, ekonominiai veiksniai, sveikatos tarnybų veikla.[2]
Bendrojo mirtingumo lygis priklauso nuo gyventojų amžiaus struktūros. Šalyje, kurioje daugiau vaikų ar pagyvenusių žmonių, mirtingumo rodiklis gali būti didesnis, net esant geroms socialinėms ekonominėms sąlygoms ir sveikatos priežiūrai.[2] Dėl šios priežasties bendrojo mirtingumo rodikliai dažniausiai naudojami tik natūraliajam gyventojų prieaugiui apskaičiuoti.[2]
2020 m. duomenimis, bendras pasaulio mirtingumas yra maždaug 7,7 tūkstančiui žmonių per metus.[3]
Apskaičiavimo formulė
Paprasčiausia formulė mirtingumui apskaičiuoti yra , kur m reiškia mirčių nuo bet kokios nurodytos priežasties, įvykusios per tam tikrą laikotarpį, kiekį, p – populiacijos, kurioje registruotos mirtys, dydį, o – trupmenos perskaičiavimo į kitą vienetą koeficientą (pvz., padauginus iš , gautume mirtingumą tūkstančiui žmonių).[4]
Lietuva
1920–1924 m. Lietuvoje 1000 gyventojų buvo 17,1 mirčių, o 1935–1939 m. sumažėjo iki 13,4. 2008 m. jis siekė 11,2.