Mirabelis (Kupiškis)

Mirabelis
Mirabelio kaimas
Mirabelis
55.844°š. pl. 25.061°r. ilg. / 55.844; 25.061 (Mirabelis)
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Kupiškio seniūnija
Gyventojų (2021)	13
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Mirãbelis Kilmininkas: Mirãbelio Naudininkas: Mirãbeliui Galininkas: Mirãbelį Įnagininkas: Mirãbeliu Vietininkas: Mirãbelyje

Mirabelis – kaimas centrinėje Kupiškio rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio. Mirabelio miške auga Muravjovo ąžuolas.

Etimologija

Mirabelio dvaras iš pradžių vadinosi Atadavariu. Šis vardas galėjo būti kilęs iš veiksmažodžio „atiduoti“ (turint omenyje dvarui atiduoti duoklę). 1797 m. dvaras atiteko prancūzų diplomatui, nuo Prancūzijos revoliucijos pabėgusiam į Rusiją – Augustui Šuazeliui Gufjė. Dabartinis vardas Mirabelis ir yra prancūziškos kilmės.^[2] Jis kilęs nuo lotyniško žodžio mirabilis, reiškiančio „nuostabus“.

Istorija

XIX a. Mirabelis priklausė prancūzų grafų Šuazelių (de Choiseul) giminei,^[3] stovėjo Mirabelio dvaras.

XVI-XVII a. lauko įtvirtinimai

Lauko įtvirtinimai

Dešiniajame Kupos upės šlaite ir apie 400 m į šiaurę nuo geležinkelio Radviliškis–Daugpilis yra išlikę senoviniai lauko įtvirtinimai. Po kelių žvalgomųjų ekspedicijų nustatyta, jog įtvirtinimai supilti XVI–XVII amžiuje, tačiau jų paskirtis tebėra neaiški. Manoma, jog tai galėjo būti įtvirtinta dvaravietė.

Senovinius įtvirtinimus sudaro 170 m ilgio ir nuo 100 m iki 85 m pločio lygi aikštė. Jos šlaitai statūs, o aukštis svyruoja nuo 1 iki 3–4 metrų. Įtvirtinimai priskirti archeologiniams paminklams ^[4].

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[5]	1923 m.^sur.[6]	1959 m.^sur.[7]	1970 m.^sur.[8]	1979 m.^sur.[9]	1989 m.^sur.[10]	2001 m.^sur.[11]	2011 m.^sur.[12]	2021 m.^sur.[13]
59	44	17	15	20	16	17	22	13
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 235
3. Viešoji įstaiga Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras. „Piliakalniai“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-12. Nuoroda tikrinta 2016-03-05.
4. Karo archyvas, XVII tomas. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2002. p.42–43.
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Mirabelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 605 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.