1916 m. susituokė su Elze Šturm. 1921 m. gimė dukra Ilzė Posingis, po metų – sūnus Hansas Georgas. Iki 1924 m. pradžios Posingių šeima gyveno Greifsvalde, Priešakinėje Pomeranijoje. Tais pat metais persikėlė į Lietuvą ir įsidarbino Ventės rago švyturio prižiūrėtoju.
Stebėdamas paukščius ėmė bendradarbiauti su 1901 m. Rasytėje įkurta Ornitologine stotimi. 1930 m. Ventės rage įkūrus ornitoliginę stotį pats pradėjo žieduoti paukščius, iš pradžių vokiškais, o vėliau ir lietuviškais žiedais. 1934 m. atliko varnėnų orientacinių sugebėjimų eksperimentinį tyrimą. Globojo ir saugojo paukščius, dėl ko buvo pramintas „Paukščių tėvu“. Susirašinėjo su profesoriumi Tadu Ivanausku, siuntė jam savo stebėjimų, tyrimų duomenis, išvadas.
Iš nelaisvės Posingius išvadavo Rasytės paukščių stebėjimo stoties direktorius E. Šiucas, kuris Miką pakvietę dirbti į Moggingeno pilį, kur pokaryje buvo perkelta Rasytės paukščių žiedavimo stotis. Jį įdarbino staliumi ir ūkio reikalų pagalbininku. Netrukus Mikas Posingis sunkiai susirgo, po operacijos sveikata trumpam pagerėjo, bet galutinai nepagijo. Sūnus kare dingo be žinios. 1951 m. stotyje kilo gaisras, Posingį ištiko širdies smūgis, vėliau stipriai persišaldė. Mirė 1951 m. sausio 10 d. palaidotas prie Alpių kalnų Miogingemo kaime.
1964 m. M. Posingis įtrauktas į Vidurio Europos ornitologų žinyną.
