Vėlyvojo paleolito žmonės medžiojo mamutus, maitinosi jų mėsa, odą ir kaulus naudojo kaip statybinę medžiagą, gamino darbo įrankius, šildydavosi kūrendami riebalus.
Pirmasis mamutų genties atstovas – Pietų Afrikos mamutas (Mammuthus subplanifrons) pasirodė maždaug prieš 5 milijonus metų plioceno epochoje. Jie gyveno Pietų ir Rytų Afrikoje. Šios rūšies mamutų protėviai pamažu plito šiaurės kryptimi apgyvendindami naujus regionus, bei laiko ir evoliucijos tėkmėje virsdami į atskiras rūšis. Kuomet jau buvo išplitę beveik visoje Eurazijoje, Šiaurės Amerikos žemyne išplito mažiausiai prieš 600 tūkstančius metų. Paskutinė mamutų genties rūšis vilnoninis mamutas (Mammuthus primigenius) ėmė vystytis iš stepinio mamuto (Mammuthus trogontherii) maždaug prieš 800 tūkstančių metų Rytų Azijoje, ir kaip atskira rūšis galutinai susiformavo maždaug prieš 400 tūkstančius metų. Paskutiniai vilnoniniai mamutai dar buvo išlikę Rusijos tolimos šiaurės Vrangelio salojeHoloceno epochoje prieš 3700–4000 metų, kuomet Senovės Egipte dar buvo statoma Cheopso piramidė[1][2]. Jų populiacijos išnykimo priežastis – įvaisa[3].
