Madrės lagūna (isp. Laguna Madre) – pakrantės lagūna šiaurės rytų Meksikoje, Tamaulipaso valstijos šiaurėje, į pietus nuo Matamoroso ir Rio Grandės upės žiočių. Plotas – 1800 km². Lagūnos ilgis 185 km, plotis iki 30 km.[1] Nuo Meksikos įlankos lagūną skiria nerijų ir barjerinių salų grandinė. Į šiaurę nuo lagūnos, kitapus Rio Grandės žiočių (JAV teritorijoje) yra šiaurinė Madrės lagūna.[2]
Madrės lagūna yra hiperdruskinga (druskingumas priklausomai nuo kritulių kiekio svyruoja nuo 0,2 iki 12 %).[3] Pietuose siekia Soto La Marinos upės žiotis. Į lagūną įteka San Fernando upė, tačiau dėl sausringo klimato būdingas didelis garuojamumas, Madrės lagūna vis labiau druskėja ir džiūsta. Pakrantės žemos, smėlėtos, aplink gausu mažesnių lagūnų.
Lagūna patenka į Madrės lagūnos ir Bravo upės deltos floros ir faunos saugomą teritoriją. Tai Ramsaro konvencijos saugoma šlapynė ir UNESCO tarptautinis biosferos rezervatas. Tai svarbi migruojančių paukščių poilsio vieta (ypač svarbi jūriniams sėjikams, smiltinukams, mažiesiems bėgikams). Lagūnoje gyvena 26 ančių rūšys, susitelkia 100 000 siekiantys amerikinių rudagalvių ančių būriai. Gausiai veši Halodule wrightii jūržolės.[4]
Pagrindinės pakrančių gyvenvietės – Las Higeriljasas, Karbonerasas.
Šaltiniai
