Lyginamoji teisėtyra (komparatyvinė teisėtyra, lyginamosios teisės mokslas) – mokslas apie lyginamąją teisę; teisėtyros šaka. Lygina įvairias teisės sistemas, teisines sistemas bei jų sudėtines dalis (posistemes, teisės šakas, pošakius, institutus, poinstitučius, atskiras teisės normas).
Istorija
Seniausias išlikęs teisėtyros šaltinis – Antikos Graikijoje Platono veikalas Nomoi. Jame buvo lyginama įvairių graikų polių teisė.
Lyginamoji teisė plito su nacionalinės teisės studijomis, kodifikacijos idėjomis bei judėjimu Europoje (ruošiant civilinius ir baudžiamuosius kodeksus).
Akademinė disciplina
Lyginamoji teisėtyra (lyginamoji teisė) yra dėstoma aukštosiose mokyklose (universitetuose), lyginamieji tyrimai pasitelkiami teisėkūros metu, ypač išsamiai kodifikuojant teisės normas bei sisteminant jas didelės apimties teisės aktuose, tokiuose kaip kodeksas (Civilinis kodeksas, Baudžiamasis kodeksas) ir kt.
Lietuvoje dėstoma Teisės fakultetuose.
Lyginamoji teisėtyra Lietuvoje
Nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1998 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete veikė Tarptautinės ir lyginamosios teisės katedra (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Viešosios teisės katedra).
2010 m. MRU Teisės fakultete įkurta Lyginamosios teisės katedra. Vedėjas prof. Justinas Žilinskas (g. 1974 m.).
Literatūra
