Lubiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietryčius nuo Kartenos, prie kelio Dauginčiai–Kuliai, Alanto upelio dešiniajame krante. Veikia Kretingos rajono Kartenos vidurinės mokyklos Kalniškių pagrindinio ugdymo skyrius.
Geografija
Įsikūręs abipus Alanto upės ir jo kairiojo intako Žvalginio santakos. Centrine dalimi praeina kelias Dauginčiai–Kuliai (Saulėtekio g.). Nuo jo į pietvakarius atsišakoja Mokyklos gatvė (kelias 2321 Kalniškiai–Lubiai ), jungianti su Kalniškiais, o į šiaurės rytus – retai naudojamas kelias link išnykusio Eitučių kaimo. Lubiuose yra dar 4 gatvės: Beržų, Miško, Sodų ir Tvenkinio. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Alanto upelis, skiriantis gyvenvietę nuo Kalniškių). Pietiniu pakraščiu teka Žvalginis, abipus kurio žemupio plyti didžiausias kaimą supančių miškų masyvas.
Istorija
Kaimas išaugo XVII a. Žvalginio upelio dešiniajame krante, netoli jo santakos su Alanto upe. Ilgą laiką jis vadinosi Kalniškiais, o kaimo žemės plytėjo abipus Alanto upės. 1849 m. kaime gyveno 70 baudžiauninkų šeimų, ėjusių lažą Aleksandravo dvare.
Baudžiavą panaikinus, po 1861 m. kaimas buvo padalintas pusiau. Kairiajame Alanto krante įsikūrė iš dvaro žemę išsipirkę valstiečiai, kurie buvo priskirti Kartenos valsčiaus Kartenos seniūnijai. Grafui Pliateriui dešiniajame Alanto krante likusi kaimo dalis buvo priskirta prie Kartenos (Gaudučių) dvaro ir neoficialiai pavadinta Lubiais, kadangi čia gyveno daug Lubio pavardę turinčių valstiečių.
Nuo XIX a. prie Alanto upės stovėjo Lubių vandens malūnas, kuriame grūdų susimalti atvykdavo ir aplinkinių kaimų ūkininkai. Pro malūną ėjo senasis Kartenos–Budrių–Kulių kelias, o per upę buvo nutiestas tiltas. 1944 m. vokiečiai traukdamiesi tiltą užminavo. Bandydami jį išminuoti ir suremontuoti, žuvo keli Kalniškių ir Anužių kaimų gyventojai.
1923 m. surašymo duomenimis kaimas jau oficialiai vadinamas Lubiais, nors skliausteliuose dar patikslinama – Kalniškiai. Kaime buvo 11 ūkių.[2]
Pokario metais Simono Gaudučio sodyboje buvo įrengtos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanų slėptuvės. 1948 m. rugpjūčio 12 d. enkavedistai ir stribai sodybą apsupo. Susišaudymo metu žuvo Buganto kuopos vadas Juozas Martinaitis–Meškerė, adjutantas Kazys Stropus–Klevas, Aleksas Malakauskas–Donėlaitis ir partizanų ryšininkė, sodybos šeimininkė Apolonija Gaudutienė-Venklutienė (1898–1948).[3] Jos vyrą ir sūnų Joną enkavedistai suėmė ir išvežė į lagerius.
1949 m. į Sibirą buvo ištremta Jono Lubio, o 1951 m. – Antano Grupo šeimos, kuriose buvo 10 žmonių.[4]
1949 m. kaimo valstiečiai buvo suginti į Eitučių kolūkį, kuris 1952 m. prijungtas prie Kalniškių kolūkio, o 1958 m. pavadintas Pergalės vardu (vėliau grąžintas Kalniškių vardas). Ilgą laiką kolūkio administracija ir raštinė buvo įsikūrusi tremtinio Jono Lubio sodyboje, kurioje taip pat veikė pieninė, biblioteka (nuo 1952 m.) ir parduotuvė.
Nuo 1962 m. kaime veikė kultūros namai,[5] vėliau perkelti į Kalniškius.
2002 m. pradžioje kaime buvo 61 ūkis, veikė Kalniškių pagrindinė mokykla.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas
|
| 1861–1915
|
Kartenos valsčius, Telšių apskritis
|
| 1915-1918
|
Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1919–1940
|
Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1940–1941
|
Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
|
| 1941–1944
|
Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis
|
| 1945–1950
|
Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1950–1953
|
Kalniškių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
|
| 1953–1963
|
Kalniškių apylinkė, Kretingos rajonas
|
| 1963–1995
|
Kalniškių apylinkė, Kretingos rajonas
|
| nuo 1995 m.
|
Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
|
Gyventojai
Kultūros paveldas
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 114
- ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys (Kretinga) – 1966 m. rugpjūčio 2 d. – P. 3
- ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – Kn. 1. – P. 435, 444
- ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – T. 2. – P. 474
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lubiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 474 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
