Žodis norv.Lofoten kilęs iš norv.Lófót, kuris buvo senasis Vestvogiojaus (Vestvågøya) salos pavadinimas. Iš sen. skand.ló 'lūšis' + sen. skand.fót 'pėda', aiškinama, kad pavadinimas atsirado iš salos formos, primenančios lūšies pėdą. Gretimos Flakstadiojaus (Flakstadøya) salos senasis pavadinimas buvo Vargfót 'vilko pėda', iš sen. skand.vargr 'vilkas' + sen. skand.fót 'pėda'.
Geografija ir gamta
Lofotenas išsidėstęs ties 67 ir 68 paralelėmis, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, kurios Norvegijoje garsėja puikia gamta. Lofotene yra Vogano (Vågan), Vestvogiojaus (Vestvågøy), Flakstado (Flakstad), Moskeneso (Moskenes), Veriojaus (Værøy) ir Riosto (Røst) savivaldybės.
Visas salyno plotas yra 1227 km², gyventojų skaičius – 24 500.
Lofotenas ir Vesterolenas
Geografiškai tam pačiam salynui priklauso ir likusios Hiniojaus bei Eustvogiojus dalys bei keli šimtai mažų salų, šcherai ir uolos, esančios ryčiau Eustvagiojaus. Istoriškai Lofotenu vadinamas ne visas salynas.
Pagrindiniai Lofoteno miestai yra Leknesas (Leknes, Vestvogiojuje) ir Svolveras (Svolvær, Vogane (Vågan)).
Lofoteno saloms būdingi kalnai, stačiaskardės įlankėlės, ilga jūros kranto linija ir dideli žmogaus neliesti plotai.
Aukščiausias Lofoteno kalnas yra 1161 m aukščio Higravstindenas (Higravstinden) Austvogiojuje. Į šiaurės rytus nuo Lofoteno esantis Mioysaleno nacionaliniame parke yra kalnas, siekiantis 1262 m.
Vakarų Lofotene yra garsioji Moskstraumeno (Moskstraumen) potvynių sūkurių sistema, plačiai žinoma kaip Malstriomas (Malstrøm) ir tapęs bendrinio termino maelstrom, reiškiančio tokią sistemą, šaltiniu.
Jūra prie Lofoteno turtinga gyvybės. 110 km į vakarus nuo Riosto yra didelis giliavandenis koralų rifas, esantis 300–400 m apie 35 km ilgio bei 3 km pločio.[1] Lofotene labai daug jūrinių erelių bei kormoranų, milijonai kitų jūros paukščių. Įprasti žvėreliai yra ūdros, didžiosiose salose gyvena briedžiai. Kai kur salose auga plaukuotasis beržas, paprastasis šermukšnis. Lofotene nėra natūralių spygliuočių miškų, bet nedidelėse plantacijose auga sodintos eglės. Lofotene pasitaiko ir šermukšnis Sorbus hybrida bei miškinė obelis (Malus sylvestris), kurie toliau šiaurėje jau nebeauga.
Klimatas
Rambergo paplūdimys Flakstade.
Žiemą Lofotene orai švelnūs, atsižvelgiant į šiaurinę Lofoteno padėtį. Dėl Golfo srovės ir jos atšakų – Šiaurės Atlanto srovės (angl.North Atlantic Current) bei Norvegijos srovės (angl.Norwegian Current) – Lofoteno salos yra šiauriausia teritorija su teigiamomis temperatūromis. Riostas ir Veriojus yra šiauriausios vietovės pasaulyje, kur visus metus vidutinė temperatūra yra teigiama.[2][3][4]
Šiaurrytinėje Lofotenų dalyje žiemos yra nežymiai šaltesnės. Svolvere sausio vidutinė temperatūra yra -1,5 °C, o vasaros šiek tiek šiltesnės – liepos ir rugpjūčio vidutinės temperatūros yra apie 13 °C. Gegužės ir birželio mėnesiai yra sausiausi, tuo tarpu spalio mėnesį kritulių būna triskart daugiau.[5] Tipiška dienos temperatūra gegužės mėnesį būna 9 °C, liepos mėn. 15 °C, rugsėjo mėnesį – 11 °C. Aukščiausia Svolvere užfiksuota oro temperatūra buvo 30,4 °C.
Rudens antroje pusėje ir žiemą gali pūsti stiprūs vėjai, kurie kovo pabaigoje ir spalio viduryje būna reti. Žiemą gana dažni sniegas ir šlapdriba. Kalnuose prisninga gana daug. Dvi iš dešimties pasaulio audrų su daugiausia žuvusiųjų buvo Lofotene – 1849 m. žuvo apie 500 žmonių, 1868 m. žuvo apie 96 žmonės.
Svolvere saulė nenusileisdama būna virš horizonto linijos nuo gegužės 25 d. iki liepos 17 d., o žiemą saulė nepasirodo nuo gruodžio 4 iki sausio 7 d.
Jūros vandens temperatūra registruojama nuo 1935 m. Vieno metro gylyje ties Skrova (gyvenvietė Vogano savivaldybėje) vandens temperatūra svyruoja nuo +3 °C kovo mėnesį iki +14 °C rugpjūčio mėnesį (kai kuriais metais siekia 17 °C), lapkričio mėnesį vandens temperatūra ten būna +7–8 °C. 200 m gylyje vandens temperatūra visus metus būna apie +8 °C.[6]
.jpg)
