Liudvikas Butkevičius (slapyvardis: Elbė, Luobas, 1881 m. spalio 28 d. Vištytis – 1963 m. spalio 25 d. Kaunas) – Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas.
Biografija
1902 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją mokytojavo kaimo mokyklose. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1916 m. Poltavoje baigė Vilniaus pėstininkų karo mokyklą, Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, paporučikas.
1918 m. birželio mėn. grįžęs į Lietuvą išrinktas Gelvonų valsčiaus komiteto pirmininku; suorganizavo miliciją ir apsaugos būrį. Nuo 1918 m. lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės savanoris – Pirmojo pėstininkų pulko karininkas. 1919–1920 m. dalyvavo kovose su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais. Nuo 1923 m. gruodžio mėn. Lietuvos Trečiosios karo apygardos intendantas. 1926 m. mokėsi Prahos karo akademijoje. 1926–1937 m. kariuomenės tiekimo valdybos ūkio inspektorius. 1930 m. pulkininkas. 1938–1940 m. Ekonominės karių bendrovės direktorius.
Per 1941 m. Birželio sukilimą vietinės apsaugos vadas Kaune. Per nacių okupaciją veikė pogrindyje, Lietuvos aktyvistų fronto propagandos skyriaus viršininkas, bendradarbiavo nelegalioje spaudoje. Jo iniciatyva išspausdintas atsišaukimas prieš paskelbtą lietuvių jaunimo mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę. 1944 m. vasario 24 – kovo 3 d. buvo vokiečių suimtas.
TSRS vėl okupavus Lietuvą, 1945 m. birželio mėn. pradėjo leisti pirmąjį Suvalkijoje pogrindinį laikraštį „Girios balsas“. 1945 m. rugpjūčio 15 d. Skardupiuose (Kriūkų valsčius) su kitais įkūrė partizanų Tauro apygardą, jos štabo politinio skyriaus viršininkas. 1945 m. rugsėjo 16 d. išrinktas Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku. Parengė komiteto ir karinio štabo nuostatus bei memorandumo projektą, skirtą Jungtinėms Tautoms. Planavo Lietuvoje atkurti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veiklą. 1945 m. spalio 21-22 d. naktį dėl išdavystės Skardupių parapijos klebonijoje, kur oficialiai dirbo zakristijonu, suimtas. Teisme, gelbėdamas kitus, visą kaltę stengėsi prisiimti sau. Kalintas Karagandos ir kituose Kazachijos lageriuose. 1955 m. gruodžio mėn. grįžęs į Lietuvą apsigyveno Marijampolėje. Rašė atsiminimus, kuriuos KGB atėmė, eilėraščius, kurių dalis išspausdinta „Laisvės kovų archyvo“ t. 2. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Karys savanoris (1999 m., po mirties).[1]
Įvertinimas
Šaltiniai
