Centrinių Andų kultūra:
Lima
|
|
|
| Šalis
|
Peru (vidurinė Kosta)
|
| Tautos
|
|
| Laikotarpis
|
II-VII a.
|
![]()
|
|
|
Limos kultūra (isp. Cultura Lima) - ikikolumbinė Senovės Peru kultūra, gyvavusi vidurinėje Kostoje, dabartiniame Limos regione. Jos klestėjimas (II-VII a.) sutapo su ankstyvuoju tarpiniu periodu. Svarbiausios Limos kultūros upės buvo Čiljonas, Rimakas ir Lurinas. Jos apytikrė šiaurinė riba buvo Čankajaus upė, o pietinė - Mala upė.
Ši lokali kultūra susiformavo po Čavino kultūros žlugimo, ir jos teritorija buvo toje pat vietoje, kaip gerokai senesnė priešistorinė Norte Čiko civilizacija. Nėra tiksliai žinoma, kiek kultūros atstovai buvo politiškai susivieniję, t. y. ar jie buvo sukūrę valstybę.
VII a. Limos kultūrą nustelbė Vario kultūra, kuri iki IX asuvienijo daugumą Centrinių Andų kultūrų. Vėliau Limos kultūros teritorijose atsirado Čankajaus, Ičmos ir kitos kultūros.
Bruožai
Limos kultūros indėnai vertėsi žvejyba ir žemdirbyste: augino moliūgus, batatus, čirimojas, kukurūzus, pupeles ir kitas kultūras, įrengė sudėtingus irigacinius įrenginius. Pagrindinis kultūros centras sutapo su dabartine Peru sostine - Lima. Šia ir dabar galima rasti išlikusių Limos kultūros piramidžių (huakų), kurių svarbiausios: Pukljana (Pucllana), Ualjamarka (Huallamarca), Kachamarkilja, Maranga ir kt. Architektūrai būdinga statyba iš molinių plytų (isp. adobitos). Jau tuomet kultūros teritorijoje atsirado vienas svarbiausių ikikolumbinės Peru miestų - Pačakamakas.
Limos kultūros atstovai gamino gražius keramikos dirbinius, pagal jų bruožus išskiriamos trys kultūros fazės:
- Ankstyvoji: 150-300 m. Raudoni raštai baltame fone.
- Vidurinė: 300-500 m. Trispalvė keramika: raudona, balta ir juoda spalvos.
- Vėlyvoji arba Marangos: 500-650 m. Keturspalvė keramika: raudona, balta, juoda ir pilka spalvos.
Keramikai būdingi stilizuoti gyvačių ornamentai, ypač dažnai pasitaiko šešiakampės formos veidai, apsupti gyvačių rombai.
Nuorodos
