Lietuvos dizainas apima interjero, mados dizainą, pramoninį ir grafinį dizainą.
Dizaino atsiradimas paprastai siejamas su industrine revoliucija. Lietuvoje itin stiprų postūmį turėjo valstybės atkūrimas 1918 metais, Kauno miesto plėtra ir augimas tarpukariu.
Ikindustrinis laikotarpis. Baltų kultūra ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuviškos segės, IX–XII a.Kavinukas. Sukurtas Gustav Jacob Hahn (1756-1824) VilniujeDekoratyvinė lėkštė, pagaminta Grūžių dvaro keramikos fabrike, kuris veikė 1880–1888 m.
Apie baltų meno dirbinius daugiausia galima spręsti iš randamų papuošalų, sukurtų iš žalvario ir dekoruotų simboliniais ornamentais. Kernavėje yra rastos amatininkų – kalvių ir juvelyrų sodybos.[1] Jau XIII a. Vilniuje avalynę siuvo profesionalai. Pirmieji amatininkai į Lietuvą iš kitų Europos šalių pradėjo keltis Lietuvos didžiojo kunigaikščioGedimino kvietimu XIV amžiuje.
Pirmasis Vilniuje - auksakalių cechas įsikūrė jau 1495 m.[2] XVI a. 4 dešimtmetyje Vilniuje klestėjo auksakalystė.[3]
XVII–XVIII a. Vilniaus jėzuitų noviciatas garsėjo amatų (auksakalių, stalių, dailidžių) dirbtuvėmis. 1737 m. gaisrui nusiaubus Vilniaus bažnyčių interjerus, jėzuitų stalių dirbtuvės gamino suolus, zakristijų spintas, komodas, klausyklas, klauptus.[4]
Lietuvoje buvo audžiamos Slucko juostos, gobelenai, veikė stiklo liejyklos. Vienuolynuose buvo steigiamos apeiginių religinių rūbų siuvinėjimo dirbtuvės. XVII a. Vilniaus amatininkai (horologifex) kurdavo ir laikrodžius (Jakobas Gierkė[5], Johannes (Hans) Klassen[6], Johan Scheirer, Jokūbas Čekas, Aleksandras Helmanas, Konradas Grisas, Theodor Tarasovig[7]), Žygimanto Augusto dvare Vilniuje dirbo laikrodininkai.[8] 1779 m. susikūrė atskiras laikrodininkų cechas. 1795 m. Vilniuje veikė 38 įvairių amatų cechai. Lietuvos valdovų, o vėliau magnatų – Radvilų, Goštautų, Sapiegų rūmai buvo pagrindiniai prabangos ir dailiųjų daiktų užsakovai. Stiprų postūmį Lietuvos amatų ir prabangos daiktų gamybai turėjo Bona Sforca, nemažai laiko praleidusi Lietuvoje. Kartu su atvyko ir italų meistrai. Vilniaus kalyklos meistras Pietro Platina kūrė Stepono Batoro laikų monetas Vilniuje.
Antanas Tyzenhauzas buvo pirmasis Lietuvoje manufaktūrų kūrėjas.[9] Jo 1768 m. Gardine įsteigtai karališkajai šilko audinių manufaktūrai ornamentus kūrė prancūzai iš Liono.
Pirmoji respublika. 1918–1940 m.
ANBO-I (1925 m.) eksponuojamas Lietuvos aviacijos muziejujeANBO-41 skrendantys ore, 1937 m.Klaipėdos lietuvių prekybos ir pramonės bendrovės „Laima“ baldų dirbtuvės gaminiai. XX a. 3 deš.Jonas Prapuolenis prie pagamintų baldų Kauno karininkų ramovės Birutiečių kambariui, 1937 m.
Atkūrus Lietuvos valstybę reikėjo savų architektų, inžinierių; gabiausieji studentai buvo siunčiami mokytis į Europos universitetus. Sugrįžę architektai neatpažįstamai pakeitė Kauną, pasiturintys miestiečiai pradėjo gyventi naujoviškuose moderno stiliaus interjeruose. Kauno dailės mokykloje 3-4 dešimtmečiuose dizainas buvo įtrauktas į mokymo programą (dėstė A. Smetona, S. Ušinskas, J. Mikėnas ir kt.). Grafiniame dizaine dominavo Art Deco stilius. Antanas Gustaitis projektavo ir pats išbandydavo lėktuvus ANBO. Baldų kūrėjas Jonas Prapuolenis kūrė baldus, remdamasis tautos meno tradicijomis. Baldų ir interjerų suprojektavo P. Rimša, V. K. Jonynas.
Jono Prapuolenio lietuviškų svetainės baldų komplektas 1937 m. Tarptautinėje Meno ir Technikos šiuolaikiniame gyvenime (Exposition Internationale des Arts et Techniques dans la Vie Moderne) parodoje Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu.
Sovietų okupacijos laikotarpis. 1940–1990 m.
Sklandytuvas LAK-12, 1979 m.Mažiausias pasaulyje sklandytuvas BrO-18 „Boružė“, 1975 m.
Okupacijos laikotarpiu dizainas kaip ir kitas menas turėjo būti ideologinis. Atšilimo laikotarpiu ir vėliau kūrėjus vis tiek pasiekdavo žurnalai ir idėjos iš Vakarų. Kai kurie modernizmo atradimai komunistų buvo kiek perdaromi ir pritaikomi vietoje – pavyzdžiui, Le Corbusier namo-mašinos idėjos. Dizainui kurti Vilniuje 1957 metais buvo įsteigtas Vilniuje Projektavimo – konstravimo biuras, 1964 m. – Eksperimentinis meninio konstravimo biuras. Dizaineriai rengiami Vilniaus dailės akademijoje (VDA), Dizaino katedroje (nuo 1961 metų), VDA Kauno dailės fakultete, VDA Architektūros ir dizaino fakulteto Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, VDA Telšių dailės fakultete, Šiaulių Universitete. 1957 metais Vilniuje įkurtas Baldų projektavimo ir konstravimo biuras buvo pagrindinė baldų projektavimo institucija veikusi iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1987 m. įsteigta ir iki šiol veikia Lietuvos dizainerių sąjunga. Feliksas Daukantas (1915–1995) tuometiniame Lietuvos dailės institute įsteigęs Pramonės gaminių meninio konstravimo katedrą ir 1961–1985 m. jai vadovavęs, laikomas Lietuvos dizaino studijų pradininku. Dizaino studijų programa buvo sukurta pagal Bauhaus mokyklos metodus.
Dizaino objektus kurdavo ir menininkai. Teodoras Kazimieras Valaitis 1969 m. pasaulinei parodai „Expo-70“ (Osaka) sukūrė biomorfų sienelės projektą, kuris liko neįgyvendintas. Algimantas Stoškus sukūrė erdivinį vitražą 1968 parodai Londone. Dizaino kūrėjai lygiavosi į Vakarus. Pasak Tado Baginsko, kūrusio Lietuvos paviljoną 1968 m. Earls Court parodų centre Londone: "Mes visuomet lygiavomės į Vakarus – domėjomės skandinavų, italų, japonų dizainu. Okupantų nelaikėme autoritetu. Maloniausia – kad Londono parodoje tai pastebėjo visi. Ekspozicija puikiai integravosi. " [10]
Bene garsiausias to meto dizaino kūrinys – dulkių siurblys „Saturnas” (dizaineris Vytautas Didžiulis, inžinieriai: A. Laužadis, A. Šapiro), nuo 1962 m. gamintas Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykloje.[11]
1962 m. sukurtas dulkių siurblys „Saturnas“. Buvo gaminamas Vilniaus elektrinio suvirinimo įrenginių gamykloje.[12][13]
1979 m. sukurti sklandytuvai LAK-12 ir eksperimentinis LAK-12E.[14]
1973 m. pradėtas gaminti televizorius „Šilelis“.[15]
Antroji respublika. Nuo 1990 m. iki dabar
Atkūrus Nepriklausomybę raiška nebebuvo varžoma cenzūros, bendravimas su užsienio šalimis ir institucijomis tapo laisvas.
Tapo svarbus gyvenimo būdas ir aplinka, intensyviai buvo keičiami interjerai ir sekama naujomis madomis. Mados dizainas tapo svarbesnis ir labiau pastebimas. Atsirado nauja – elektroninių medijų grafinio dizaino sritis. 2008 m. dizaino tyrėjas en:Per Mollerup atliko Lietuvos dizaino galimybių studiją „Dizainas Lietuvoje – konkurencinio pranašumo garantija“. Viena jo išvadų – Lietuvoje paruošiama ir aktyviai dirba daug daugiau dizainerių nei kitose Baltijos šalyse.[16] Grafinio dizaino kūrėjai susibūrė į Lietuvos grafinio dizaino asociaciją (LGDA). Įsteigtas Tarptautinės grafikos dizaino asociacijos ICOGRADA Lietuvos skyrius. Pradėjo veikti Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Kasmet išleidžiama Lietuvos dizaino apžvalga „Dizaino indeksas“.[17]
2006 metais V. Ozarinskas sukūrė naują dizainą Šiuolaikinio meno centro fojė, naudodamas daiktus iš kasdieninio gyvenimo ir paversdamas juos interjero detalėmis.
Skatimeninis dizainas peržengia vien grafinio dizaino ribas – kuriamas programinių produktų dizainas, grafinės sąsajos, virtualios aplinkos. Lietuvių programuotojai sukuria paveikslėlių redagavimo programą Mac OS X operacinei sistemai Pixelmator. 2 metus kurtas „Laisvės kodas 13“ leidžia patirti sovietų agresiją Sausio 13-ąją virtualioje realybėje.[18]
1925 m. Lietuvos eksponatai Tarptautinėje taikomojo meno parodoje Karališkuosiuose rūmuose Moncoje (Mostra internazionale delle arti decorative).
1937 m. Bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos paviljonas tarptautinėje parodoje Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime (Exposition Internationale des Arts et Techniques dans la Vie Moderne), Paryžius.
1968 m. Lietuvos paviljonas Earls Court parodų centre, Londonas
Kasmet. Asociacijos „Dizaino forumas“ rengiama kasmetinė paroda „Geras dizainas 2018“.
Kasmet. Baldai. Iinterjeras. Dizainas 2017. Vyksta periodiškai.
1937 m. Jono Prapuolenio baldų komplektas parodoje Exposition Internationale des Arts et Techniques dans la Vie Moderne Paryžiuje apdovanotas aukso medaliu.
1976 m. televizorius „Šilelis“ Leipcigo ir Zagrebo tarptautinėse mugėse apdovanotas aukso medaliu.[31]
2011 m. Eglė Uogintaitė, „The Aid“ – Grand Prix „Fujitsu Design Award 2011“[32]
2017 m. Urtė Berūkštytė ir Monika Petraitytė, „Amazon“ logistikos centro interjeras Sietle. „Amazon Design Award“.[33]
Būdingi bruožai
Lietuvos dizainui būdingas medžiagos pojūtis ir jos savybių pabrėžimas, santūri raiška, minimalizmas. Dažnai pastebimos ir noriai naudojamasi baltiškomis ornamento tradicijomis ir audinių raštais.
Karolina Jakaitė. Šaltojo karo kapsulė: lietuvių dizainas Londone 1968. Lapas, Vilnius: 2019. ISBN978-609-8198-21-8
Vilija Gerulaitienė, Eugenijus Gūzas, Vytautas Beiga. Lietuviškų baldų dizaino kūrėjai, 1957–1990. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius: 2013. ISBN9785420017319
_in_Vilnius,_Lithuania,_18th_century.jpg)
.jpg)
