Jis taip pat iki 1569 m. buvo nuolatinis Ponų tarybos narys, pirmininkavo tarybos posėdžiams, vadovavo Didžiojo kunigaikščio dvaro organizuojamoms iškilmėms. Po Liublino unijos LDK didysis maršalka pagal pareigas buvo ir Abiejų Tautų Respublikos Seimo, ir Senato narys.
Didysis maršalka iki 1564 m. teismų reformos sprendė Didžiojo kunigaikščio pavestas teismo bylas (vadinamasis Maršalkos teismas), susijusias su kunigaikščio ir jo šeimos saugumu. Maršalkos teismo sprendimas būdavo galutinis, net jeigu tai buvo ir mirties bausmė. Mirus Didžiajam kunigaikščiui Maršalkos teismo įgaliojimai apimdavo visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.