Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (1655–1657)

Šis straipsnis apie Švedijos imperijos vasalinę valstybę. Apie XIII–XVIII a. feodalinę valstybę skaitykite straipsnyje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė šved. Storfurstendömet Litauen lot. Magnus Ducatus Lituaniæ
Švedijos imperijos protektoratas
← 1655 – 1657 →
Vėliava Herbas
Location of   Švedijos imperija   Lietuva (įstrižos linijos – nekontroliuotos teritorijos)
Sostinė	Kėdainiai (de facto)
Kalbos	Švedų, lietuvių, rusėnų, lotynų (lingua franca)
Religija	Liuteronybė (oficiali)
Valdymo forma	Monarchija
Karalius / Didysis kunigaikštis
1655–1657	Karolis X Gustavas
Istorija
- Kėdainių unija	1655 m., 1655

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (šved. Storfurstendömet Litauen, lot. Magnus Ducatus Lituaniæ)^[a] – pagal Kėdainių uniją įkurtas Švedijos imperijos dominicum directum protektoratas,^[1] kuris de jure egzistavo 1655–1657 m.^[2] Po Švedijos pralaimėjimo Lenkijai Antrojo Šiaurės karo metais ir prolenkiškos lietuvių bajorijos sukilimo, protektoratas netrukus žlugo ir LDK Liublino unijos pagrindu vėl tapo pilnateise Abiejų Tautų Respublikos dalimi.

Švedijos okupacija

Jonušas Radvila buvo pagrindinis Švedijos–Lietuvos derybų iniciatorius.

1654 m. Rusijos carystė įsiveržė į Abiejų Tautų Respubliką ir užėmė didelę dalį valstybės rytinių teritorijų. Reaguodama į silpną ATR karinį pasirodymą mūšio lauke, Švedijos imperija siekė pasinaudoti susidariusia politine situacija ir okupuoti dalį Lietuvos-Lenkijos teritorijų. Švedijai ypač rūpėjo Lietuva – jos nuolatinis įtraukimas į imperijos (lot. dominium maris baltici) sudėtį buvo itin strategiškai svarbus klausimas, siekiant įsigalėti visoje Baltijos jūroje bei susilpninti priešininkės Rusijos pozicijas. 1655 m. vasarą Švedijos kariuomenė užėmė vakarinę Lenkiją ir ėmė Lietuvai grasinti karine jėga. Sužinoję, jog Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza pabėgo iš šalies, Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila bei kiti Lietuvos didikai pradėjo svarstyti apie derybas su Švedija.^[3][4]

Pastabos

1. Kėdainių sutartyje ir unijoje Lietuva įvardyta kaip LDK, tačiau pakeistas jos politinis statusas bei numatytas kitoks administracinis susiskirstymas.

Išnašos

1. Vyšniauskas, Marius (2021). Jonas Kazimieras Vaza – žmogus, pražudęs respubliką. Archyvuota kopija 2023-11-27 iš Wayback Machine projekto. Lituanistica. 59 psl. ISSN 0134-3106.
2. Kontljarchuk, A. (2006). In the Shadows of Poland and Russia: The Grand Duchy of Lithuania and Sweden in the European Crisis of the mid-17th Century. JSTOR. ISBN 91-89315-63-4.
3. Meilus, E. (2013). LDK istorija: Kėdainių unija – nuo Lenkijos prie Švedijos. 15min.
4. Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija (1009–1795). R. Paknio leidykla, p. 307. ISBN 9986-830-89-3