Lietuvių traktas arba Jogailos kelias – istorinis kelias, jungiantis dvi ATR sostines – Vilnių ir Krokuvą. Jo atsiradimas siejamas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vestuvine kelione per Liubliną į Krokuvą, kur jis, priėmęs Lenkijos didikų pasiūlymą, 1386 m. vedė Lenkijos karalienę Jadvygą. Netrukus Jogaila Lietuvių traktu keliavo atgal – krikštyti lietuvių, vėliau ne kartą lankė Vilnių ir kitus Lietuvos miestus. Po jungtuvių ryšiai tarp abiejų valstybių sustiprėjo ir šiuo keliu raiti ir važiuoti važiavo dvariškiai, pirkliai ir kariškiai. Riedėjo pašto karietos, buvo gabenamos įvairios prekės, todėl istorikai neretai šią trasą pavadina ir prekybos keliu.[1] Išjojęs traktu iš Vilniaus, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Merkinėje neretai pasukdavo į vakarus ir jodavo medžioti į Vygrius. Šis kelias buvo vadinamas Vygrių traktu. Po Pirmojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo abi buvusios senosios sostinės atsidūrė skirtingose valstybėse ir ryšiai tarp jų beveik nutrūko. Vėliau dar kelis kartus keitėsi valstybių sienos, prekes ir žmones imta vežti geležinkeliais – galiausiai šis istorinis traktas buvo umirštas.
Griuvus geležinei uždangai, atsirado susidomėjimas istoriniais keliais, kažkada jungusiais Rytų ir Vakarų Europą. Vokietijos mieste Erfurte gimė projektai Via Regia, siekiantys atgaivinti užmirštus kelius Europoje.[2] Vienas iš projektų pavadintas Jogailaičių keliu, atkartoja buvusi Lietuvių traktą. Jo rekonstravimo entuziastai ištyrė net konkrečias gatves Liubline, kuriomis iš Krokuvos į Vilnių jojo Lietuvos krikštytojai.[3] Liubline susikūrė turistinė organizacija Szlak jagiellonski, kuri nustatė du turistinio Jogailos kelio variantus: [4][5]
ir
2009 m. vasarą keliautojų grupelė pirmą kartą važiavo naujaja turistine trasa.[6] Organizatoriai tikisi šį maršrutą įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[7]
Šaltiniai
