Lietuvių dainų ir šokių šventės – Lietuvoje ir tarp pasaulio lietuvių paplitusi kultūrinė tradicija, dainų šventės atmaina. Ją sudaro beveik reguliariai kas ketverius metus organizuojama Visuotinė lietuvių dainų ir šokių šventė, Moksleivių dainų šventės ir įvairios regioninės dainų šventės, organizuojamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Dainų diena tapo tradicine. Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko 1928 m. liepos 1–2 d. Kaune. Joje dalyvavo 6000 dainininkų: 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų, Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. Juozas Karosas). Jungtiniam chorui dirigavo Stasys Šimkus ir Juozas Gruodis. Šventės metu 250 moksleivių aikštėje atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas. Antroji Dainų šventė sulaukė 100 tūkst. klausytojų.[2]
Trečią kartą Dainų šventė surengta 1930 m. birželio 20 d. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Dalyvavo 200 chorų ir 9000 dainininkų. Atlikti 24 kūriniai – viena psalmė, šeši originalūs kūriniai ir harmonizuotos liaudies dainos. Vyriausieji dirigentai: Juozas Naujalis, Nikodemas Martinonis, Juozas Gruodis.
Pirmąja šokių švente laikoma 1937 m. birželio 29 d. Kaune „Jaunosios Lietuvos” surengta šventė, kurioje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių.[3]
1920–1944 m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos (šauliai, pavasarininkai, ateitininkai). Nuo 1930 m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. 1946 m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai: Nikodemas Martinonis, Jonas Švedas, Konradas Kaveckas, Antanas Ilčiukas.
Nuo 1950 m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Šventėje dalyvavo 57 šokių kolektyvai, 41 skudučių ansamblis ir 13 pučiamųjų instrumentų orkestrų. Vaikų chorą sudarė 3 570 dalyvių.
Nuo 1950 m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.
1960 m. Vingio parke pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.
Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo 1964 m.
Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės Filadelfijoje, Pensilvanijoje, Kanadoje, Australijoje ir kt. 1946 m. Viurcburge surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo 1956 m. užsienio lietuvių (ypač JAV ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas 5 metai.
Sovietiniais metais respublikinės šventės vyko:
1946 metais (IV-oji);
1950 metais (V-oji);
1955 metais (VI-oji);
1960 metais (VII-oji);
1965 metais (VIII-oji);
1970 metais (IX-oji);
1975 metais (X-oji);
1980 metais (XI-oji);
1985 metais (XII-oji).
Nuo 1990 m.
2014 m. dainų ir šokių šventė
Nuo 1990 m. Lietuvai tapus nepriklausoma, renginys organizuojamas beveik reguliariai kas ketveri metai liepos pradžioje.[4] Šventėse dalyvauja >30 tūkst. dalyvių. Iš viso surengta 18 Visuotinių lietuvių dainų švenčių.
Švenčių sąrašas
1990 m. Lietuvos tautinė dainų šventė (XIII)
1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė
1997 m. Moksleivių dainų šventė
1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė
2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė „Mes“
2005 m. Moksleivių dainų šventė „Mes – laisvės vaikai“
2007 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė „Būties ratu“[5] (XIV)
2009 m. Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“[6] (XV)
2012 m. Moksleivių dainų šventė „Mūsų vardas – Lietuva“
2014 m. Lietuvos dainų šventė „Čia mano namai“[7] (XVI)
2016 m. Moksleivių dainų šventė „Tu mums – viena“
2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“[8] (XVII)
2024 m. iš pradžių 2022–aisiais planuota šventė dėl Covid-19 pandemijos ir siekiant priderinti prie šimtmečio buvo perkelta į 2024–uosius.[9]. 2024 m. su tema "Kad giria žaliuotų" pažymėtas švenčių tradicijos šimtmetis.
2024 m. šventės dalys
Dainų diena Kaune (Dainų slėnis, Kaunas, birželio 29 d.)
Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena (birželio 30 d.)
