„Lietuva“ – buvęs kino teatras Vilniuje, Pylimo gatvėje, pastatytas 1965 m. ir uždarytas po 2002 m. Vilniaus miesto savivaldybės suklastoto audito ir pardavimo privačiai bendrovei.
Istorija
Kino teatras „Lietuva“ pastatytas 1965 m. Jame buvo demonstruojami patys naujausi ir populiariausi kino filmai. 1965–1985 m. salės apkrovimas siekė 85 %. Per metus kino teatre apsilankydavo daugiau nei 1,84 mln. žiūrovų, pajamos už parduotus bilietus sudarydavo daugiau negu 1 mln. rublių.[1]1997 m. kino teatras buvo smarkiai rekonstruotas, salėse įdiegta pasaulio kino standartus atitinkanti vaizdo ir garso technika. Nuo 1994 m. „Lietuvos” kino teatras buvo Europos sąjungos asociacijos „Europa Cinemas” sistemoje.
Po 1997 m. atliktos rekonstrukcijos kino teatras turėjo dvi sales – Didžiąją ir Salę 88. Didžioji salė turėjo 983 sėdimas vietas ir vieną didžiausių ekranų Europoje, kurio plotas siekė 200 m². Šioje salėje buvo įdiegta kokybiška kino projekcijos ir naujausia skaitmeninė „Dolby“ garso sistema (Dolby Digital, Dolby A, Dolby SR). „Salė 88“ atidaryta 1998 m. Čia taip pat buvo įrengta naujausia projekcijos ir skaitmeninė „DOLBY“ garso sistema.
Privatizavimas
Valstybinis kino teatras „Lietuva“ 1990–1991 m. buvo reorganizuotas į UAB „Lietuvos kino teatras“, kurio apie 93 % akcijų valdė Vilniaus miesto Savivaldybė, o likusius 7 % akcijų įsigijo 14 kino teatro darbuotojų. 1997 m. UAB „Kino teatras Lietuva“, su Savivaldybės žinia paėmė 1 mln. 900 tūkst. litų kreditą iš Žemės ūkio Banko kapitalinei renovacijai ir įrangai įsigyti. Maždaug per keletą metų kreditas buvo gražintas iš kino teatro uždirbtų lėšų. Vyriausybės parama skiriama nebuvo. 1998 m. buvo paimtas antras – 2 mln. 500 tūkst. litų kreditas tolesnei renovacijai ir įrangai, kurio gražinimas buvo išdėstytas iki 2005 m.. Privatizavimo laikotarpiu 2002 m. dar buvo likusi kiek daugiau nei 1 mln. litų negražinto kredito dalis.
Už pasiskolintus pinigus buvo atliktas kapitalinis viso pastato ir priestato remontas, suformuota antra 88 vietų salė, įrengta moderni projekcinė ir garso įranga – du vokiški kino projekciniai aparatai (tuomet kainavę po 125 tūkst. Vokietijos markių, t. y. po 300 tūkst. litų), įrengti ekranai, sutvarkyta salių akustika, įrengta Dolby garso sistema, įrengtos minkštos kėdės, atnaujintos ir modernizuotos elektros, šildymo ir ventiliacijos sistemos.
Kino teatras laiku grąžino kreditus, iš savo uždirbtų pinigų mokėjo darbuotojams atlyginimus, pats finansavo kino programas, filmų importą, vertimus, subtitravimą, mokėjo žemes nuomos mokestį ir pelno mokestį. „Lietuva“ gaudavo maždaug 80 tūkst. eurų per metus subsidiją iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, kaip „European cinema“ tinklo dalyvis, demonstravęs prancūzų kino produkciją.
2002 m., prieš pat kino teatro privatizavimą, Vilniaus m. savivaldybės ekonomikos skyrius padarė UAB „Kinoteatras Lietuva“ turto vertinimo perkainavimą. Įmonės turto balanse buvo įvertintas didelis nusidėvėjimas už 2001 m. finansinį laikotarpį. 2002 m. gegužę įvyko pirmasis aukcionas; aukcioną laimėjusi „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė UAB „Regiono investicija“ kino teatrą pirkti atsisakė paaukodama 100 tūkst. litų užstatą. Po pusmečio surengtame antrajame aukcione „Regiono investicija“ kino teatrą įsigijo už dvigubai ar net trigubai mažesnę nei pavasarį sumą – maždaug už 2 mln. litų. Po trejų metų nuo antrojo aukciono, „Regiono investicija“ pardavė kino teatrą „Lietuva“ už gerokai didesnę sumą bendrovei „M2Invest“, kuri buvo plėtros bendrovės „Rojaus apartamentai“ akcininkė.[2]2012 m. pradžioje, už 9 mln. litų pradinę kainą, kino teatro ir kiemo pastatus aukcione įsigijo SEB banko įmonė „Litectus“.[3]
Bandymas išsaugoti kino teatrą „Lietuva“
2005 m. kino teatro direktorė Vida Ramaškienė paskelbė apie rugsėjo 25 d. įvyksiantį uždarymą.[4] Buvo surengta keletas protesto akcijų (tarp jų – „Šuns balsas į dangų neina“, „Ar draugas Tatatavičius viską padarė, kad mes gražiau gyventume“). 2006 m. vasario mėnesį aktyvistė ir judėjimo fasilitatorė Evelina Taunytė[neveikianti nuoroda] (aka CandyCactus) surengė viešą pokalbį Lietuvos kino teatro patalpose, į kurį atvyko apie 60 žmonių. Šio pokalbio metu susikūrė iniciatyvinės grupės, kurios vėliau ėmė veikti LK patalpose ir kitur.
Nepatenkintieji savo nuomonę dėl, jų teigimu, prieštaringo kultūros paveldo objektų privatizavimo ir naikinimo ir su jais susijusių kultūros organizacijų išskaidymo reiškė protesto ir meno akcijomis, peticijomis, straipsniais žiniasklaidoje. 2006 m. liepos 11 d. paskelbtoje peticijoje buvo pareikšta, jog Vilniaus savivaldybė per menkai atstovauja viešiesiems interesams ir leidžia privačiam investuotojui galutinai sunaikinti vieną iš svarbiausių sostinės viešųjų kultūros erdvių, kurią subrandino buvęs „Lietuvos“ kino teatras.[5] Peticija buvo paskelbta pilietinio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“, įsteigto menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų iniciatyva ir pasirašyta miestiečių, tarp jų – Šarūno Bagdono, Audrio Karaliaus, dr. Tomo Grunskio, Evaldo Janso, Rūtos Milinskaitės, Mirjam Wirz, dr. Eligijaus Railos, dr. Rūtos Pileckaitės, dr. Audronės Žukauskaitės, dr. Tomo S. Butkaus, dr. Nerijaus Mileriaus ir kt., taip pat surinkta apie 7000 festivalio „Kino pavasaris“ metu apsilankiusių žiūrovų parašų.
2009 m. vasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino grupės piliečių prašymą laikinai sustabdyti miesto tarybos patvirtintą detalųjį planą, pagal kurį leista griauti kino teatrą.[9]
2010 m. vasarį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nutartį iškelti UAB „Rojaus apartamentai“ bankroto bylą.[10] Vykstant bankroto procedūrai Lietuvos kino teatro pastatą buvo bandoma parduoti varžytinių keliu. Neatradus pirkėjų kelis kartus iš eilės, iš „Rojaus apartamentų“ bankroto administratorės bendrovės „Admivita“ kino teatro „Lietuva“ pastatą įsigijo “SEB banko“ nekilnojamojo turto valdymo įmonė „Litectus“.
Lietuvos kino teatras 2016-aisiais
2014 m. birželį paskelbta, jog dėl pastato pirkimo derasi bendra „Lords LB Asset Management“ kompanijos fondo „Lords LB Opportunity Fund II“ ir VšĮ „Modernaus meno centras“ įmonė UAB „LKT projektai“. „Lords LB Asset Management“ kompanijos akcininkės įmonės „Glera“ savininkas Mindaugas Marcinkevičius buvęs „Vilniaus prekybos“ įmonių grupės akcininkas.[11] Šios įmonių grupės įmonė UAB „Regiono investicija“ kino teatro pastatą privatizavo 2003 metais.
2014 m. kovą nepavykus Lietuvos architektų sąjungos ir bendrovės „LKT projektai“ organizuotam „Modernaus meno centro ir biurų pastato architektūriniam konkursui“ – fondas „Lords LB Opportunity Fund II“ iš projekto pasitraukė.[12]
2015 m. lapkritį VšĮ „Modernaus meno centro“ su partneriais įkurta įmonė pakeistu pavadinimu UAB „MMC projektai“ pristatė visuomenei ne konkurso keliu pasirinkto architekto Danielio Libeskindo sukurtą Modernaus meno centro projektą. Skelbime nurodyta, kad statybos turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje, kino teatras Lietuva bus griaunamas, o naujame pastate patalpos kino teatrui nenumatytos.[13]
Kino teatras „Lietuva“ buvo nugriautas 2017 m. kovo 13 d.[14]
Jo vietoje 2017 m. pradėtas statyti MO muziejus ir atidarytas 2018 m.
