Graikų mitologijoje Letė (gr. Λήθη „užmarštis“) – užmaršties personifikacija, Hado upė. Ji buvo nesantaikos deivės Eridės dukra. Iš Letės upės atsigėrusieji visiškai pamiršdavo savo praeitį. Senovės graikai tikėjo, kad sielos Pomirtinėje karalystėje turėdavusios atsigerti Letės vandenų prieš reinkarnaciją, tam kad pamirštų savo praėjusius gyvenimus. Jai priešinga buvo Mnemosinės upė, kurios vandenų išgėrusieji viską prisimindavo. Pausanijas pasakoja, kad tie, kurie ėjo klausti garsiojo Trofonijos šventyklos lemties orakulo Bojotijoje, visų pirma turėjo atsigerti iš Letės užmaršties šaltinio, kad užmirštų savo rūpesčius ir nerimą, ir iš Mnemosinės – atminties šaltinio, kad atsimintų viską, ką pamatys ir išgirs oloje.
