Tarnavo Belgijos kariuomenėje. Pradėjęs valdyti daugiausia rūpinosi šalies gynyba. Manydamas, kad įsigijusi užjūrio kolonijų Belgija taps didžiąja valstybe, jis pradėjo asmeninę kolonijinę politiką: 1876 m. organizavo Vidurio Afrikos tyrinėjimo tarptautinę asociaciją ir finansavo 1879–1884 m. ekspediciją prie Kongo upės. 1884–1885 m. Berlyno konferencijoje 11 Europos valstybių ir JAV pripažino jį Laisvosios Kongo valstybės (76 kartus už Belgiją didesnės teritorijos) suverenu. Dėl nepaprasto vietos gyventojų išnaudojimo kilus tarptautiniams protestams, Belgijos parlamentas privertė jį perleisti Laisvąją Kongo valstybę Belgijai, pastaroji 1908 m. teritoriją aneksavo, vėliau ji pavadinta Belgijos (Belgų) Kongu, dab. Kongo Demokratinė Respublika.[1]
Vaikystėje mirus vieninteliam sūnui Leopoldui, sostą paveldėjo brolio Pilypo sūnus Albertas.
Šaltiniai
↑Leopoldas II Belgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 20 psl.