Lenkijos žydų istorijos muziejus (lenk.Muzeum Historii Żydów Polskich) – muziejus Varšuvoje, Lenkijoje, pastatytas buvusioje Varšuvos geto teritorijoje. Kertinis akmuo buvo padėtas 2009 m., pradėjo veikti 2013 m. balandį[1], o pagrindinė ekspozicija buvo lankytojams pristatyta 2014 m. spalį d.[2] Postmodernistinio pastato, kurio konstrukciją sudaro stiklas, varis ir betonas, architektai – Rainer Mahlamäki ir Ilmari Lahdelma.[3]
Pagrindinis holas su 2 tiltais
Istorija
Muziejaus, parodančio Lenkijos žydų istoriją, idėja atsirado 1995 m.[4] Tais pačiais metais Varšuva šiam tikslui išskyrė žemės sklypą miesto dalyje Muranuv, kur kadaise buvo Varšuvos getas. 2005 m. buvo įvykdytas pastato konkursas, kurį laimėjo Suomijos architektai Rainer Mahlamäki ir Ilmari Lahdelma. Statybos prasidėjo 2009 m. birželio 30 d.[5]
Buvo planuota, kad statybos užtruks apie 30 mėnesių. Bendros statybų ir ekspozicijų išlaidos siekia apie 300 mln. zlotų.[6]
Rekonstruota Gvozdzieco sinagogaŽydų gatvės galerija
Pagrindinę ekspoziciją sudaro aštuonios galerijos, užimančios virš 4000 m². plotą, kiekvienoje iš jų lankytojas suranda pasakojimą apie Lenkijos žydų istorijos laikotarpius.
Miškas pasakojo apie legendas. Viena iš jų – tai pasakojimas apie persekiojamų žydų atvykimą į Lenkiją, šalį, kurią jie pavadino Po-lin, nuo žodžio po, reiškiančio čia ir lin, reiškiančio pailsėsi. Teigiama, kad šiuos žodžius žydai išgirdo iš dangaus. Tokiu būdu Lenkija tapo jų namais.
Pirmieji susitikimai pasakoja apie Viduramžių istorijos laikotarpį (nuo 900 iki 1500 m.), kai Lenkija tapo žydų aškenazių pasaulio centru.
Paradisus ludaeorum, liet.Rojus žydams, pristato didžiausio žydų bendruomenės klestėjimo laikotarpį nuo 1569 iki 1648 m.
Miestelis, kuriame žydai sudaro gyventojų daugumą (1648–1772). Šioje galerijoje, į kurią lankytojas patenka pro ugnies koridorių, pristatomas žydų gyvenimas nuo pogromų Chmielnickio sukilimo metu iki ATR padalijimų. Galerijos svarbiausias eksponatas – rekonstruota medinė sinagoga (buvusi Gvuzdz gyvenvietėje), jos stogas ir skliautai. Ši sinagoga buvo atkurta taikant tuos pačius metodus, kokie buvo naudojami statant panašias šventyklas prieš 300 metų.
Šių laikų iššūkių galerija parodo laikotarpį, kai žydų likimas buvo padalintas į tris dalis: Rusijos, Austrijos ir Prūsijos dėl įvykusių ATR padalijimų. Permainas, įvykusias šiame laikotarpyje, matome per tuščio ATR sosto simbolį, vėliau parodomas dinamiškas gyvenimas tuometinėje Lodzėje. Gyvenimo tempas keičia tradicines gyvenimo sritis ir net papročius.
Žydų gatvė supažindina lankytoją su antruoju Lenkijos žydų aukso amžiumi, vykusiu tarpukario laikotarpiu. Parodomas kasdieninis žydų gyvenimas 13-oje įvairių vietovių – nuo Gdynės iki Drohobyčo. Čia galima susipažinti su žydų kinu ir teatru, literatūros pasauliu, taip pat su Lenkijos žydų politine veikla ir požiūriais.
Holokausto salėje apie šią tragišką istorijos dalį lankytojas sužino iš įvykių dalyvių: aukų, liudytojų ir net nusikaltėlių, pasakojimų ir liudijimų. II pasaulinio karo metu žuvo apie 90 proc. Lenkijos žydų.
Pokario metai galerija yra skirta įvykiams, kai išlikusieji ir gyvieji bandė iš naujo atkurti savo gyvenimą ir kovojo už tai, kad holokaustas niekuomet nebūtų užmirštas. Dauguma Lenkijos žydų, dėl persekiojimų komunistiniais laikais, kurių kulminacija įvyko 1968 m., paliko Lenkiją. Nedaugelis liko iki 1989 m., kai šalyje griuvo komunizmas. Tuo metu prasidėjo ir jų gyvenimo atgimimas.
Ekspozicija paveikia lankytoją per žodį, vaizdus ir garsus[8] Joje yra apie 170 originalių daiktų ir 200 replikų, modelių ir faksimilių, taip pat įvairiausi įrašyti garsai, nuotraukos, filmai ir kompiuterinė animacija. Čia yra apie 200 multimedijų punktų, iš kurių interaktyvūs – 73.
Parodoje tuo pat metu gali lankytis apie 500 žmonių. Apytikriai apsilankymui reikia skirti apie 2-3 val.[9]
↑ Joanna Podgórska. Muzeum życia. O tym, jak powstawało Muzeum Historii Żydów Polskich, jak zostało zorganizowane i jakie niesie przesłanie, opowiada Marian Turski. „Polityka“. 43 (2981) (lenkų k.)
↑1000 lat historii Żydów polskich. Miniprzewodnik po ekspozycji. Warszawa: Muzeum Historii Żydów Polskich POLIN, 2014 (lenkų k.)
