Lengvasis rokas (angl. soft rock) – roko muzikos forma, kuri naudoja rokenrolo techniką, kad sukurtų lengvesnį, ausiai mielesnį garsą, klausyti vairuojant arba darbe. Soft rock dažniausiai turi aukštą vokalą, o dainų žodžiai ne konfrontaciniai, susitelkiantys į tokias temas kaip meilė, kasdieninis gyvenimas ir santykiai. Žanras daug naudoja pianiną, sintezatorių ir kartais saksofoną. Kartais į soft rock muzika įdedama elektrinė gitara. Arba, kaip daro grupė Bee Gees, - akustinė gitara. Dvylikastygė gitara taip pat naudojamos soft rock‘e.
Istorija
Lengvasis rokas iškilo XX a. 7-ajame dešimtmetyje kaip atsakas į kuriamą sunkią muziką (hard rock, heavy metal ir t. t.), kuri tuo metu buvo itin populiari. Taip pat lengvasis rokas kūrėsi kaip atsakas į norėjimą pakeisti Baby Boom prioritetus 7-ajame dešimtmetyje. Ši roko šaka išsivystė tam, kad patenkintų poreikius tų žmonių, kurie beveik nesiklausė roko, nes XX a. 6-ajame dešimtmetyje muzika, kuri neatitiko roko, buvo tiesiog vadinama pop. Taip soft rock pripratino žmones klausytis roko.
Soft rock tapo labai populiarus XX a. 8-ajame deš. 1977 m. daug radijo stočių leido vien tik soft rock. Tuo pačiu metu, grupė Chicago, buvusi jazz-rock grupė, irgi persivertė į soft rock ir pasiekė labai didelę komercinę sėkmę. Britų bliuzo grupė Fleetwood Mac taip susilaukė didelės sėkmės, kai ėmė groti šiuo stiliumi. Netgi Led Zeppelin, kuri yra šiaip hard rock grupė, sukūrė keletą šio žanro dainų (pvz.: „All My Love“). 1980 m. skoniai jau keitėsi ir radijo sotys atspindėjo šitą pasikeitimą. Žanras evoliucionavo į „suaugusiųjų amžininką“, tai yra pop kategoriją, kuris darė mažesnę roko įtaką nei jo pirmtakas.
