Lengvasis bombonešis (angl.light bomber) – santykinai mažas ir greitas bombonešis, plačiai naudotas iki XX a. 6-ojo dešimtmečio. Šie bombonešiai gabendavo iki 1 t bombų.
Pirmojo pasaulinio karo laikų lengvieji bombonešiai buvo vienvarikliai lėktuvai, gabenę 50–400 kg bombų. Vienas žymiausių to meto lengvųjų bombonešių buvo Džefrio de Hevilendo (Geoffrey de Havilland) „Airco DH.4“. Tokie bombonešiai dažnai būdavo naudojami kaip žvalgybos lėktuvai (pvz., „Avro 504“).
Prieš Antrąjį pasaulinį karą egzistavo keli bombonešių tipai – lengvieji, vidutiniai ir sunkieji, kiekvienas tipas buvo skirtas ir pritaikytas tam tikrai kovinės veiklos rūšiai. Didėjant naikintuvų galiai, dalis jų tapo naikintuvais-bombonešiais ir apie 6-tąjį dešimtmetį išstūmė lengvuosius bombonešius.
Antrojo pasaulinio karo metu lengvieji bombonešiai buvo vienvarikliai ar, rečiau, dvivarikliai ir gabendavo 500–1000 kg bombų. Jų pavyzdžiai – „Fairey Battle“ (D. Britanija), „Mitsubishi Ki-51“ (Japonija, sąjungininkų vadintas „Sonia“), „Lockheed Hudson“ (JAV) ir „Martin Baltimore“ (JAV). Jie dažnai būdavo naudojami kaip žvalgybos lėktuvai.
