Lasalizmas – Ferdinando Lasalio suformuluota socializmo teorija, paremta visuotine rinkimų teise, kaip universalia politine priemone, dabininkams ginant kitas savo teises.
Propagavo valstybės remiamas gamybines asociacijas, „geležinį darbo užmokesčio dėsnį“ (darbo užmokestis, veikiamas natūralaus gyventojų prieaugio ir judėjimo, svyruoja apie fiziškai būtiną pragyvenimo minimumą), valstybę suprato kaip antklasinę organizaciją, kovojančia su gamta, skurdu, nemokšiškumu, auklėjančią visuomenę ir tarnaujančią visuomenei. Nepripažino klasių kovos, revoliucinių kovos metodų.
Žymiausi šalininkai B. Bekeris, J. Šveiceris, V. Hazenklėveris. 1875 m. Gotos suvažiavime lasalininkai susivienijo su eizenachiečiais į Vokietijos socialdemokratų partiją. Daugelio lasalizmo principų laikosi ir šiuolaikiniai socialdemokratai.
Nuorodos
