Laosiečių kalba arba lao kalba (ພາສາລາວ = phaasaa laao) – tajų kalbų grupės kalba. Priklauso tajų kalbų šeimos pietvakarių pogrupiui, artima tajų kalbai.[1]
Laoso valstybinė kalba, dar vartojama Šiaurės rytų Tailande, Pietų rytinėje Kinijoje, Kambodžoje, Vietname, Mianmare.
Skiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės, centro ir pietų. Literatūrinė laosiečių kalba remiasi Vientiano tarme.
Laosiečių kalba turi 6 tonų sistemą. Laosiečių kalba yra izoliacinė. Kalbos pagrindą sudaro vienskiemenės nekaitomos šakninės morfemos. Gramatiniai santykiai reiškiami tarnybiniais žodžiais ir fiksuota žodžių tvarka sakinyje (būdinga veiksnys–tiesioginis papildinys–tarinys). Leksikoje daug skolinių iš pali ir sanskrito kalbų.
Seniausi rašto paminklai išlikę iš VIII a.
Vartojami tajų rašto atmainos rašmenys.
Šaltiniai
Nuorodos
