Kudoriškis

Kudoriškis
Kaimo kelias
Kudoriškis
55.400°š. pl. 25.325°r. ilg. / 55.400; 25.325 (Kudoriškis)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija	Skiemonių seniūnija
Gyventojų (2011)	2
Vikiteka	Kudoriškis
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kudõriškis Kilmininkas: Kudõriškio Naudininkas: Kudõriškiui Galininkas: Kudõriškį Įnagininkas: Kudõriškiu Vietininkas: Kudõriškyje

Kudoriškis – viensėdis Anykščių rajono savivaldybėje, 4 km į pietryčius nuo Skiemonių, prie kelio  1237  Diktarai–Kudoriškis–Skiemonys . Ribojasi su Voversių, Ožionių, Gurapolio kaimais. Priklauso Skiemonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

Kelias Kudoriškyje

Skulptūrinė kompozicija su kryžiumi vysk. T. Matulionio atminimui (2017)

Istorija

Iki 1863 m. Kudoriškis priklausė Skiemonių filijai, 1863–1926 m. – Alantos (Molėtų raj.) parapijai, nuo 1926 m. iki šiol priklauso Skiemonių parapijai. Kapinių nebuvo.

1923 m. viensėdyje buvo 2 sodybos – 21 gyventojas. Tarpukaryje Kudoriškyje didžiausius žemės plotus valdė Eleonora Katinienė ir Adelė Karvelienė – 53,75 ha žemės. Po Antrojo pasaulinio karo iš Kudoriškio buvo ištremti į Sibirą 4 asmenys. 1949 m. viensėdis buvo įjungtas į „Kibirkšties“ kolūkį, vėliau iki 1992 m. priklausė Skiemonių kolūkiui, kol šis iširo.

Kudoriškio kaime prie kelio į Remeikius pastatytas monumentas – metalinis kryžius ant postamento, sumūryto iš lauko akmenų. Jis žymi vietą, kur 1945 m. liepos 12 d.išduoti žuvo penki Kirvio būrio partizanai ir jų vadas Bronius Ilgutis (kiti – Jonas Bobelis, Jonas Drazdūnas, Vytautas Grigas, Antanas Grigas, Jonas Juknevičius).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Alantos valsčius
–1995 m.	Skiemonių apylinkė
1995–	Skiemonių seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.^sur.[2]	1959 m.^sur.[3]	1970 m.^sur.[3]	1979 m.^sur.[4]	1989 m.^sur.[5]	2001 m.^sur.[6]	2011 m.^sur.[7]
21	5	8	0	2	2	2
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Teofilius Matulionis (1873–1962), arkivyskupas, gimęs Kudoriškyje. Gimtinė pažymėta kryžiumi (2000 m.). Paskelbus T. Matulionį palaimintuoju, šis kryžius perkeltas į kitą vietą prie vieškelio, o sodybvietė paženklinta nauja ąžuoline skulptūrine kompozicija su kryžiumi centre (autorius – skulpt. Tauras Česnulevičius, 2017 m.).^{[8] [9]} Šalia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, informacinis stendas.

Galerija

• 
  Kryžius T. Matulioniui
• 
  Kryžius Lietuvos partizanams
• 
  Įrašas ant postamento

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
3. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
5. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
6. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
7. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
8. T. Matulionio tėviškėje pašventintas atminimo kryžius Archyvuota kopija 2017-09-18 iš Wayback Machine projekto.
9. 2017-07-26. Iškilmingai pašventintas kryžius arkivyskupo Teofiliaus Matulionio garbei Archyvuota kopija 2017-09-18 iš Wayback Machine projekto.

• Kudoriškis. Anykščių krašto vietovių žinynas // Pasaulio anykštėnų bendrija. Interaktyvi.