1984 m. pagal „Jane’s Military Review“ Kubos armija (~130 tūkst. karių) buvo suskirstyta į tris apygardas: Vakarų, Centrinę ir Rytų. Kiekvienoje iš jų buvo armija, sudaryta iš tankų divizijos, mechanizuotos divizijos ir pėstininkų korpuso, kurį sudarė 3 pėstininkų divizijos. Rytų apygardos armija turėjo du pėstininkų korpusus (6 divizijas).
1996 m. pirmą pusę JAV Gynybos žvalgybos agentūra (angl.Defense Intelligence Agency) teigė, kad Kubos tankų ir artilerijos daliniai buvo prastos kovinės parengties, nes:
smarkiai sumažėjęs mokymo lygis (todėl jie nepajėgūs vykdyti kovines operacijas virš bataliono lygio);
didžioji dalis sunkiosios ginkluotės yra sandėliuose, todėl negali būti panaudota išsyk prireikus.[1]
Tame pačiame pranešime rašoma, kad Kubos specialiųjų operacijų pajėgos toliau treniruojasi, tačiau mažesniais mastai nei iki tol. Nors esamai ginkluotei trūksta atsarginių dalių, o daliniams – degalų, kas mažina Kubos armijos operacijų galimybes, Kuba lieka pajėgi pasipriešinti bet kuriai regiono valstybei.[2]
2002 m.
1999 m. Revoliucinė armija sudarė maždaug 70 % Kubos reguliariųjų pajėgų. Pagal IISS armijoje buvo apie 45 000 kareivių, iš jų 39 000 parengties rezervo, kurio kariai kasmet 45 dienas tarnauja kariuomenėje, kas leidžia jiems išlaikyti kovinę parengtį.[3].
Manyta, kad kiekviena armija turi bent vieną tankų ir bent vieną mechanizuotųjų pėstininkų brigadą. Pasienio brigada Gvantaname ir bent vienas artilerijos pulkas, priskirtas mechanizuotųjų pėstininkų brigadai, besibazuojantis Tunase, pavaldūs Rytų apygardai.[4].
1996 m.
Pagal „Jane’s Information Group“ Kubos armija buvo teritoriškai organizuota į 3 apygardas, kiekvienoje iš jų – po vieną armiją.[5]
Revoliucinės armijos vadovybė. Jos tiesioginiame pavaldume:
Oro desanto brigada iš 2 batalionų – bazė Havana ir jos apylinkės,
Artilerijos divizionas – Havanos bazė ir jos apylinkės,
