Krivis – senovės baltų vyriausias žynys, prižiūrėjęs šventąją ugnį, vadovavęs religinėms apeigoms, laidotuvėms. Pasak kronininkų, jis gyveno Romuvoje (Nadruva), jo klausė visos baltų tautos. Dalis gyventojų vadinę žynį kriviu, kiti – krivaičiu. Krivį mini Matas Pretorijus (XVII a.). Kai kurių istorikų manymu, krivis – kronikininkų pramanytas, Krivis tesąs konkretaus žmogaus vardas, kiti laiko jį bendruomenės pareigūnu, turėjusiu teisę šaukti susirinkimą (krivūlę).[1]