Krišna (telug. కృష్ణా నది , kan. ಕೃಷ್ಣಾ ನದಿ , marath. , hind. कृष्णा नदी , IAST : Kr̥ṣṇā nadī – „tamsioji“) – viena ilgiausių Indijos upių. Prasideda Vakarų Ghatų kalnuose netoli Mahabalešvare (Maharaštra ), ~1300 m aukštyje. Teka į rytus kirsdama visą Dekano plokščiakalnį . Rytuose giliu tarpekliu kerta Rytų Ghatus . Įteka į Bengalijos įlanką prie Hamasaladyvio Andhra Pradeše . Sudaro deltą , kuri yra vienas derlingiausių Indijos regionų. Krišna teka pro Maharaštros , Karnatakos , Telanganos ir Andhra Pradešo valstijas.
Didžiausi intakai: Kojna , Ghataprabha , Tungabhadra (dešinieji), Bhyma , Musi (kairieji).
Vaga vietomis slenkstėta. Krišna patvinsta vasarinių liūčių metu. Vanduo gausiai naudojamas drėkinimui, įrengta keletas užtvankų (Nagardžun Sagaro hidroelektrinė ir kt.). Žemupyje pakrantės kanalu sujungta su Godavare . Krišnos žemupys laivuojamas.[ 1] [ 2]
Krišnos baseino žemėlapis Pagrindiniai miestai prie Krišnos: Sangli , Vidžajavada .
Upės slėnyje V a. pr. m. e. – VII m. e. amžiuje klestėjo budizmas .
Vedadri šventykla ant Krišnos kranto (Andhra Pradešas)
Prakašamo damba per Krišną Vidžajavadoje
Krišna ties Vadapaliu (Telangana)
Krišnos aukštupys ties Pančganiu (Maharaštra)
