Kordofanas – istorinis regionas dabartiniame dabartiniame Sudane, esantis tarp Darfūro (vakaruose) ir Nubijos (rytuose).
Geografija
Didžioji Kordofano dalis yra dykuminga ir retai gyvenama. Vienintelė tinkama gyvenimui ir žemdirbystei vieta yra Nubių kalnai. Į pietus nuo Kordofano yra istorinis regionas Pietų Sudanas, į vakarus – Darfūras, o į rytus – Nubija. Šiaurėje yra dykuma.
Kordofano plynaukštė driekiasi į vakarus nuo Baltojo Nilo. Sudaryta iš smiltainio. Būdingas aukštis 500–1000 m, kalnų masyvai iškyla iki 1460 m. Suskaidyta vadžių. Būdingos dykumėjančios savanos.[1]
Demografija
Regionas yra labai tautiškai mišrus, ypač tankiai gyvenamoji jo dalis – Nubių kalnai. Čia priskaičiuojama apie 40 skirtingų gentelių, kalbančių įvairiomis kalbomis. Jos klasifikuojamos į tris kalbines (sub) – šeimas – Kordofano kalbos (priklauso Nigerio-Kordofano makrošeimai), Rytų Sudano kalbos (priklauso Nilo-Sacharos makrošeimai) ir kaduglių kalbos. Labai daug kalbinių grupių yra izoliuotos, jomis kalbama tik Kordofane.
Nubų kalnai Kordofane yra vienas etniškai mišriausių regionų pasaulyje, todėl manoma, kad čia galėjo kilti skirtingos kalbos, kuriomis dabar šnekama Afrikoje. Svarbiausios tautos, gyvenančios čia yra:
- Kordofano tautos:
- Heibanai (subgrupės kau, werni (pietryčiai), koalib, laro, heiban, otoro, shwai, logol (centras), moro ir tira (vakarai))
- Katlai (subgrupės katla ir tina)
- Rašadai (subgrupės tegali, tagoi, tingal)
- Talodžiai (subgrupės talodi, lafofa, masakin, tocho)
- Rytų Sudano tautos:
- Kadugliai ir jiems giminingos grupės: tulishi, keiga, miri, katcha, kanga, korongo, tumtum
Istorija
Priešistorė
Nėra žinoma, ar merojitai, senovės tauta, sukūrusi Kušo karalystę buvo kilę iš Kordofano, tačiau regionas senovėje tikriausiai turėjo prekybinius santykius su Kušu ir Egiptu.
Senovė
Nubių kalnų regionas buvo protėvynė toms gentims, kurios apie IV–VI a. migravo į rytus, sužlugdė Kušo karalystę ir įsikūrę derlingame Nilo slėnyje tapo nubių protėviais. Šie nubiai sukūrė aukštą krikščionišką civilizaciją. Jų likučiai šiaurės Sudane išlikę ir dabar.
Apie XII a. tikriausiai regionas priklausė Darfūro Dadžiu valstybei. Tuo metu į Kordofaną migravo dadžių tauta, kurios likučiai sutinkami iki dabar.
XIV–XIX a.
Kordofanas nuo maždaug XV a. tapo buferine zona tarp dviejų didelių valstybių: Senaro sultonato rytuose ir Darfūro sultonato vakaruose. Iš pradžių čia labiau reiškėsi Senaras, o nuo XVII a. ypač sustiprėjo Darfūras. XVIII a. nusilpus abiem galybėms ir susidarius politiniam vakuumui, atrodo kilo vienintelė regiono valstybė Tagalis, valdoma valdovų, tituluojamų mek. Apie šią valstybę žinoma labai mažai. Tėra išlikę tik valdovų sąrašai ir žinios, kad Tagalis kontroliavo aukso prekybą.
Nuo XV a. keitėsi ir regiono etninė sudėtis. Šiaurinėse teritorijose įsigalėjo bagarai, o pietinį Kordofaną užvaldė Senaro sultonatas, kuris nugalėjo Tagalio valstybę. Pastarasi išlaikė valdžią regione iki 1821 m.
Egipto ir britų valdymas (1821–1956)
1821 m. Kordofaną užvaldė Muchamedo Ali dinastija iš Egipto. Tada įkurta Kordofano provincija (mudirija). Ši provincija skirtingų valstybių sudėtyje egzistavo iki pat 1994 m., su petrauka 1974-91 m., kuomet Sudano sudėtyje Kordofano provincija buvo padalinta į dvi dalis: Pietų ir Šiaurės Kordofaną. 1994–2005 m. Kordofanas buvo padalintas į tris dalis, o nuo 2005 m. Kordofane vėl yra dvi provincijos. Administracinis Kordofanas apėmė 376,145 km² teritoriją.
1883 m. El Obeidas ir Nubų kalnai buvo užimti Egipto pajėgų. Taip pirmą kartą buvo suformuotos apytikrės Sudano sienos. Nubų kalnai buvo naudojami kaip puikus vergų šaltinis. O vergai tuometiniame Sudane turėjo didelę paklausą.
Sudano sudėtyje
Šaltiniai
Nuorodos
Nuotraukų bazė iš Nubių kalnų Archyvuota kopija 2009-02-23 iš Wayback Machine projekto.
| Sudano mudirijos 1919-1994 m. |
|---|
|  1919-1973 | |  | |  1973-1991 | | | | 1991-1994 | |
|
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
