Konsulinis pareigūnas (lot.consul – patarėjas) – paprastai valstybės tarnautojas, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas: valstybės, jos ginamų asmenų – piliečių, juridinių bei kitų (pvz., valstybėje leidimą gyventi turinčių pabėgėlių) – gynimo (konsulinė pagalba), atstovavimo, registravimo, notarines, administracines bei kitas funkcijas. Konsuliniai pareigūnai gali atlikti ir diplomatines funkcijas, jeigu jos jiems yra pavedamos.
Europos valstybėse diplomatai paprastai turi ir konsulinių pareigūnų įgaliojimus. Konsuliniams pareigūnams gana retai pavedamos diplomatinės funkcijos, kadangi jos susijusios su diplomatiniais imunitetais ir privilegijomis, kurios yra platesnės už konsulinius imunitetus, tam būtinas buvimo valstybės sutikimas, gali iškilti kitokių teisinių ir politinių kliūčių (pvz., dėl konkrečių personalijų tinkamumo buvimo valstybės vyriausybei, sutikimo dėl jų išreiškimo būtinybės ir kt.).
Asmuo, paskirtas konsulato vadovu, vadinamas konsulu.
