Keliaujantis prekybininkas. Bukareštas, apie 1869 m.
Komercinė teisė (lot.commercium – „prekyba, apyvarta, mainai“) – privatinės teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kurių bent viena šalis yra verslininkas teisine prasme. Komercinė teisė yra specialioji privatinės (civilinės) teisės dalis, apimanti iš esmės dispozityvines normas, iš dalies – ir imperatyvines taisykles, nuo kurių nukrypti negalima.
Ypatumai
Komercinė teisė nėra savarankiška teisės šaka kaip civilinė arba darbo teisė. Ji apima papildomas privatinės teisės normas, laikytinas specialiomis civilinės teisės normų atžvilgiu. Komercinė teisė kontinentinės teisės valstybėse kodifikuojama atskirame teisyne (Komercinis kodeksas), tuomet Civilinis kodeksas taikomas subsidiariai arba komercinės teisės normos integruojamos į civilinės teisės sąvadus (CK). Be teisės normas sisteminančių teisynų egzistuoja ir specialūs komerciniai įstatymai, ypač įmonių veiklos reglamentavimo srityje.
Komercinė teisė įtvirtina ypatingus komercinės apyvartos santykių ypatumus pagal komercinės veiklos poreikius:
Komercinės veiklos subjekto atsakomybė, sutartinės baudos, sandorių formų laisvė
Atlygintinumo prezumpcija: laikoma, kad veikla vykdoma atlygintiniais pagrindais, kadangi viena šalių yra verslininkas
Verslo, komercijos papročiai kaip papildomi teisės šaltiniai
Komercinė teisė atsirado plėtojantis komercinei veiklai. Rašytinė teisė siejama su miestų teisės prekybiniais centrais, miestais metropoliais, Hanzos sąjunga, laisvaisiais miestais (Augsburgas, Hamburgas ir kt.). Prekybos teisę formavo prekybos papročiai. Kodifikacija pradėta XIX a. Prancūzijoje veikė Code de Commerce (1807), Ispanijoje Código de Comercio (1829), įstatymu įvestas pirmasis žinomas prekybinis registras (įmonių registro analogas).
Vokietijoje 1861 m. priimtas Visuotinis Vokietijos prekybos kodeksas (Allgemeines Deutsches Handelsgesetzbuch, ADHGB), kurį savo nutarimu patvirtino Vokietijos Sąjunga (Sąjungos Susirinkimas), vykdant paralelinę įstatymų leidybą, įstatymui palaipsniui įsigaliojus daugumoje Sąjungos valstybių. Reicho įstatymu 1871 metais kodifikuota visos Vokietijos imperijos teisė. 1869 m įsteigtas Imperijos aukštesnysis komercinis teismas (Reichsoberhandelsgericht, ROHG) kaip Aukščiausiasis Sąjungos teismas. Nuo 1879 m. jo funkcijas perėmė Reicho teismas (Reichsgericht).
Senąjį kodeksą ADHGB pakeitė naujasis Komercinis kodeksas Handelsgesetzbuch, HGB), priimtas 1897 m. gegužės 10 d. ir įsigaliojęs kaip ir Civilinis kodeksas (BGB) 1900 metų sausio 1 d.
Austrijoje nuo XIX a. galiojo Visuotinis komercinis kodeksas (das Allgemeine Handelsgesetzbuch). Komercinės teisės reforma XXI a. nubrėžė naujas gaires – priimtas Verslo teisės kodeksas (Unternehmensgesetzbuch, UGB), įsigaliojęs 2007 m. sausio 1 d.
