Būdamas 14 metų pradėjo mokytis vargonuoti pas Luokės vargonininką, vėliau – pas Varnių vargonininką. 1939 m. pradėjo dirbti Užvenčio parapijos (Kelmės r.) vargonininko padėjėju, o nuo 1940 m. talkino Tauragės bažnyčios vargonininkui. 1941 m. savarankiškai vargonininkavo Žygaičiuose, kur subūrė ir didelį chorą. 1942 m. įstojo į Šiaulių muzikos mokyklos vargonų klasę, dainavo miesto operetės chore. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją – Štutgartą, muzikos studijas tęsė Staatle. Aukštojoje muzikos mokykloje suorganizavo lietuvių studentų bažnytinį chorą. 1948 m. emigravo į Kanadą, kur dirbo aukso kasyklose, ten taip pat subūrė didelį vyrų chorą, kuris pamaldų metu giedodavo bažnyčioje. 1949 m. pradėjo vargonininkauti Aušros Vartų lietuvių parapijoje Hamiltone, OH, o vėliau perėjo į Šiluvos Dievo Motinos parapiją Londone, OH. Visur vadovavo ir bažnytiniams chorams.
1951 m. atvykęs į JAV, K. Bagdonavičius apsigyveno Brooklyne, NY, dirbo fabrike ir talkino P. Dulkei (savo uošviui) vargonininkaudamas. 1955 m. persikėlė į Newarka, NJ, ir daug metų vargonininkavo Švč. Trejybės lietuvių parapijoje. Atnaujino bažnyčios vargonus, išugdė didelį, skambų chorą, kurį išmokė daug religinių kūrinių ir dainų. Chorą parengė parapijos 50-mečio jubiliejui ir buvo apdovanotas Vargonininkų ir kitų muzikų sąjungos auksiniu ženklu. Su choru dalyvavo lietuvių dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose. Buvo aktyvus ALRK Vargonininkų sąjungos ir Vajomingo Klonio provincijos narys, vargonininkų sąjungos ir žurnalo „Muzikos žinios", dainų ir giesmių leidybos rėmėjas. Jo žmona Ona Bagdonavičienė buvo veikli choristė ir lietuvybės rėmėja.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!
