Klaipėdos dramos teatras – dramosteatrasKlaipėdoje, Teatro g. 2. Teatro vadovas – Tomas Juočys.
Istorija
Klaipėdos dramos teatro pradžia laikomi 1935 m., kai į Klaipėdą buvo perkeltas uždarytasis Šiaulių dramos teatras. Pavadintas Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 m. pavasario, t. y. iki Klaipėdos krašto aneksijos. Pirmajai lietuvių aktorių trupei Klaipėdos teatre vadovavo Juozas Stanulis.
Teatro ištakos
Tiksli pirmojo Klaipėdos teatro įkūrimo data nežinoma. XVIII a. miesto planuose netoli pilies griovių ir Danės yra pažymėtas kvadratinio plano pastatas, pavadintas „Komedijų namais“, kuris anksčiau tikriausiai buvo naudojamas kariniams tikslams. Jis stovėjo valstybinėje žemėje, už kurią mokesčius mokėjo miestas, o tai rodo, jog pirmojo Klaipėdos teatro savininkas buvo magistratas. Kai kurie autoriai teigia, kad teatras „Komedijų namuose“ veikė jau nuo 1777 m., o jame kiek vėliau vaidinusi Berlyno teatro trupė. Tolimesnis „Komedijų namų“ likimas nežinomas. Dabartinės Teatro aikštės vietoje ankstesniais amžiais driekėsi Danės žiočių pelkės. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje prie aikštės, netoli Danės, stovėjo senas šaulių batalionui skirtas sandėlis, karių pritaikytas pratyboms. 1803 m. pirklys Vachsenas, kariams pastatęs naują pastatą, senajame įrengė teatrą. Po pirklio Vachseno mirties 1814 m. teatro pastatas buvo parduotas ir paverstas gyvenamuoju namu.
Naujas teatrinio gyvenimo pakilimas Klaipėdoje prasidėjo po 1818 m., kai čia atvyko vokietis Ulbrichas. Jam miško prekybos firma nemokamai leido naudotis vienu mediniu laikinu pastatu, kuriame jis įrengė 200 vietų salę ir atidarė teatrą. Pirklių Rupelio ir Voitkovičiaus iniciatyva įkurta akcininkų bendrovė įsigijo sklypą, ir 1818 m. pabaigoje buvo baigtas statyti naujasis mūrinis teatras dabartinio teatro vietoje. Tai buvo dviejų aukštų klasicizmo stiliaus pastatas su mansarda. 1854 m. mieste kilus didžiajam Klaipėdos gaisrui teatras sudegė. Teatro griuvėsius nupirko pirklys Masonas ir savo lėšomis ant senųjų pamatų 1857 m. pastatė naują pastatą, kurio bent jau trys fasadai tebestovi ir dabar. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, teatras buvo uždarytas. 1935 m. į Klaipėdą buvo perkeltas Šiaulių teatras. Jį globoti, tvarkyti santykius su magistratu ėmėsi „Aukuro“ draugija. Klaipėdoje buvo vienintelis teatro pastatas. Jame vaidino kasmet iš Vokietijos atsiunčiama dramos trupė, bei gastroliuojantys kolektyvai.
Lietuvių trupė Klaipėdos teatre
Perkėlus į Klaipėdą lietuvių teatrą, kilo didelis vokietininkų pasipriešinimas. Aktoriams teko dirbti nepalankioje aplinkoje, bet tai nemažino jų ryžto. Vokiečių teatras nepasižymėjo aukštu meniniu lygiu, dėl to lietuvių trupė nesunkiai su jais konkuravo, tuo labiau kad ji greitai visokeriopai išaugo. 1936 m. teatras čia įkūrė vaidybos mokyklą, kuriai vadovavo J. Stanulis. Dėl nepalankių sąlygų ši mokykla didesnės reikšmės lietuvių teatrui neturėjo. Kad ir labai sunkiomis sąlygomis teatras išbuvo Klaipėdoje keturis sezonus – iki hitlerininkams ją užgrobiant (1939 m. kovo 22 d.). Į Klaipėdą persikėlė režisieriai Borisas Dauguvietis, Antanas Sutkus, vėliau Vladas Sipaitis. Baigęs studijas Maskvoje, į Klaipėdą atvyko Romualdas Juknevičius.
Pirmajai lietuvių aktorių trupei Klaipėdos teatre vadovavo J. Stanulis, veikė vaidybos studija. Trupę papildė dalis iširusio Kaune Jaunųjų teatro aktorių. Spektaklius kūrė režisieriai B. Dauguvietis (H. Zudermano „Tėviškė“, P. Vaičiūno „Sulaužyta priesaika“), A. Sutkus (K. Inčiūros „Vincas Kudirka“, Vydūno „Vėtra“ ir kt.), V. Sipaitis (P. Vaičiūno „Aukso gromata” ir kt.), Ipolitas Tvirbutas (A. Kitsbergo „Vilkatė“, O. Indigo „Žmogus po tiltu“); taip pat Juozas Stanulis (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, „Varpų giesmė“, K. Binkio „Atžalynas“ ir kt.). Režisieriui R. Juknevičiui 1936 m. pastačius H. Heyermanso „Viltį“, apie teatrą buvo prabilta kaip apie neeilinį ir pralenkiantį savo pažangumu Kauno valstybės teatrą. 1939 m. pavasarį gastrolių Žemaitijoje metu teatrą pasiekė žinia, kad hitlerinė Vokietija užgrobė Klaipėdą. Teatras ir jo personalas liko be namų. Netekęs viso savo turto, teatras grįžo į Šiaulius.
1945 m. spalio 1 d. įsteigtas Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. Oficialus teatro atidarymas įvyko 1946 m. liepos 27 d. K. Jurašūno muzikinės pjesės „Eglė žalčių karalienė“ (rež. Juozas Gustaitis) premjera. Pirmuosius kelerius metus teatre veikė dramos ir muzikinė trupė, repertuare buvo ir dramos kūrinių, ir operečių pastatymai bei R. Rosini opera „Sevilijos kirpėjas“ (rež. J. Gustaitis). 1946–1949 m. teatre veikė rusų trupė. 1949 m. teatras pervardintas Klaipėdos muzikiniu dramos teatru; nuo 1951 m. – Klaipėdos dramos teatras.
Pavadinimų kaita
Nuo 1935 m. liepos 1 d. – Valstybės teatro Klaipėdos skyrius;
nuo 1945 m. spalio 1 d. – Klaipėdos muzikinės komedijos teatras;
nuo 1949 m. gegužės 27 d. – Klaipėdos muzikinės dramos teatras;
nuo 1951 m. vasario 16 d. – Klaipėdos dramos teatras.
Režisieriai
Pirmasis teatro vyr. režisierius 1946–1949 m. buvo Juozas Gustaitis. Žymesni jo pastatymai: A.Utevskio „Atmintini susitikimai“, A. Korneičiuko „Platonas Krečetas“, A. Ostrovskio „Vėlyvoji meilė“ ir kt. Vėlesni vyr. režisieriai: Romualdas Juknevičius 1949–1952 m. (A. Ostrovskio „Be kaltės kaltieji“, N. Gogolio „Vedybos“, B. Lavreniovo „Lūžis“ ir kt.); Vladas Limantas 1953–1956 m. (P. Maliarevskio „Batuotas katinas”, K. Sajos „Lažybos”, V. Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ ir kt.); Vytautas Jasinskas 1952 m. ir 1956–1963 m. (K.Sajos „Septynios ožkenos“, J. Chlivicko „Neramios širdys“, V. Šekspyro „Otelas“ ir kt.). Atmintini Kazimiero Juršio, Napoleono Bernoto, Romualdo Grincevičiaus, Aleksandro Žadeikio, Stasio Čaikausko, kitų režisierių ir aktorių pastatymai.
1963 m. trupę papildė dalis uždaryto Marijampolės (tada Kapsuko) teatro aktorių. Antrasis teatro raidos periodas siejamas su ilgamečio vyr.režisieriaus (1963–1996 m.), teatro vadovo (1998–2001 m.), nuo 2001 m. – teatro meno vadovo Povilo Gaidžio vardu. Tarp žymiausių jo pastatymų – Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, K. Sajos „Poliglotas. Abstinentas“, J. Glinskio "Po Svarstyklių ženklu”, V. Majakovskio „Pirtis“, B. Brechto „Motušė Kuraž“, M. Gorkio „Dugne”, A. Kopkovo „Dramblys“, H. Von Kleisto „Sukultas ąsotis“ ir daugelis kitų.
2017 m. birželio 1–25 d. pirmą kartą įvyko Klaipėdos dramos teatro organizuotas tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“.[1] Festivalis vyksta kiekvienais metais gegužės–birželio mėnesiais, jo metu įprastai parodomi 10–15 spektaklių iš visos Lietuvos ir 3–5 spektakliai iš užsienio teatrų.
Teatro rekonstrukcija
Dėl rekonstrukcijos teatras keletą metų glaudėsi Žvejų rūmuose
Nuo 2007 m. vasario teatras dėl avarinės būklės uždarytas rekonstrukcijai. Dramos teatro pastatas pateko į trijų Lietuvoje prioritetiniais laikomų kultūros objektų, kuriuos reikia renovuoti, sąrašą. Projektas parengtas 2008 m. Interjero sprendiniai parengti 2013–2014 m. Projekto autoriai Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas, Saulius Manomaitis.
Dramos teatro rekonstrukcija itin sudėtinga: būtina buvo nugriauti žemėn smegusią pastato dalį, sykiu išsaugant istorinius fasadus. Įrengus naujus polinius pamatus, ant jų pastatytas naujas istorinio pastato priestatas. Sudėtingiausia rekonstrukcijos dalis – įrengti polinius pamatus po istoriniu pastatu, kuriame yra Dramos teatro scena ir žiūrovų salė, negriaunant esamo statinio. Rekonstravus teatro pastatus prasidės jo įrengimo darbai – bus perkama nauja scenos, žiūrovų salių įranga. Bendra visos teatro rekonstrukcijos vertė siekia apie 65 mln. litų, darbų rangovas – bendrovė „Pamario restauratorius“.[2]
Buvo numatyta užbaigti darbus 2014 m.,[3] vėliau ši data buvo koreguojama.[4][5]
2015 m. lapkričio 7 d. įvyko iškilmingas teatro pastato atidarymo renginys.[6] Teatras tapo vienu moderniausių Baltijos regione. Apatinėse teatro patalpose sumontuota moderni hidraulinė įranga, išskirtinė garso bei apšvietimo aparatūra. Automatiškai valdoma scena gali judėti kartu su žiūrovų parteriu. Kėlimo mechanizmai ir sceną, ir patį parterį gali kilnoti įvairiais lygiais, sukinėti į šonus. Paslėpus grindyse kėdes, plokštumas įmanoma sulyginti taip, kad žiūrovų salė ir scena taptų vientisa erdve, tinkančia ne tiktai teatro pastatymams. Be to, įrengtas teatro muziejus, kuris primins šios kultūros įstaigos praeitį.
_%C3%84nnchen_von_Tharau_1.jpg)
