Kinų kalendorius arba Rytų Azijos kalendorius – saulės-mėnulio (lunisoliarinis) kalendorius. Plačiai naudojamas ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje kitų Azijos kultūrų. Kinų kalendoriumi vadinamas dėl to, kad apie 500 m. pr. m. e. buvo ištobulintas kinų. Rytų Azijos šalyse paraleliai naudojamas Grigaliaus kalendorius, tačiau tradicinių švenčių datos, svarbiems gyvenimo įvykiams palankios dienos nustatomos pagal senąjį kalendorių.
Pagal Kinijos kinų kalendorių, 2010 m. vasario 14 d. prasidėjo 4707-tieji kinų eros metai, vadinami metalinio (baltojo) tigro (kin. 庚寅, pinyin: gēngyín) metais.
Pavadinimai
Kiniškai tradicinis kalendorius vadinamas „Šia kalendoriumi“, taip pažymint jo pradžią. Taip pat egzistuoja kiti pavadinimai, supriešinant su Grigaliaus kalendoriumi:
„Žemdirbių kalendorius“ (kin. 农历, pinyin: nónglì), o Grigaliaus – „Bendrasis kalendorius“ (kin. 公历, pinyin: gōnglì);
„In kalendorius“ (kin. 阴历, pinyin: yīnlì), o Grigaliaus – „Jang kalendorius“ (kin. 阳历, pinyin: yánglì), nes senasis kalendorius buvo daugiau lunarinis, o naujasis – saulės;
„Senasis kalendorius“ (kin. 旧历, 舊曆, pinyin: jìulì), o Grigaliaus – „Naujasis kalendorius“ (kin. 新历, 新曆, pinyin: xīnlì), o prieš tai buvęs – po to, kai oficialiai įvestas „bendrasis kalendorius“.
Kilmė ir istorija
Šangų dinastijos įrašai II tūkst pr. m. e. jau paliudija apie šio kalendoriaus naudojimą Kinijoje. Jau tuomet buvo naudojamas 60 metų ciklas, keliamieji mėnesiai. Tikėtina, kad tuo metu Naujieji metai buvo švenčiami mėnesį, esantį prieš žiemos saulėgrįžą.
I tūkst. pr. m. e. vidurio šaltiniai pateikia daugiau duomenų apie kalendorių. Žinoma, kad jau tada buvo nustatytas mėnesio ilgumas, metus sudarydavo 12 mėnesių ir papildomas keliamasis mėnuo. Skrtingos to meto Kinijos valstybės naudojo skirtingus kalendoriaus atskaitos taškus, Naujuosius metus švęsdavo skirtingais laikotarpiais. Greta egzistavo „Karališkasis kalendorius“, naudojamas Džou valdovų rūmuose. Apie 484 m. pr. m. e. buvo sukurtos pirmosios griežtos taisyklės, kurios derino mėnulio ir saulės ciklus. Keliamasis mėnuo buvo pridedamas metų gale.
104 m. pr. m. e. sukurtas Taiču kin. 太初, pinyin: Tàichū kalendorius. Jis leido pridėti keliamąjį mėnesį bet kurioje metų vietoje. Tik 1645 m. dėl Vakarų įtakos pradėti naudoti tikslesni prietaisai tikrajai Saulės padėčiai ekliptikoje nustatyti.
Mėnesiai ir metai
24 saulės taškai, laiko skaičiavimo praktikos, išvystytos Kinijoje stebint Saulės metinį judėjimą
Kinų kalendoriuje derinami mėnulio mėnesiai (mėnulio ciklas) ir saulės metai (saulės ciklas). Egzistuoja ir du terminai metams įvardyti: nian ir sui.
Mėnuo paprastai turi 29-30 dienų ir visada prasideda per mėnulio jaunatį. Paprasti metai turi 12 mėnesių, bet tam, kad būtų išlaikytas saulės ciklas, kas dvejus-trejus metus pridedamas papildomas (keliamasis) mėnuo – kin. 閏月, pinyin: rùnyuè. Siekiant nustatyti, kelintais metais pridėti papildomą mėnesį, remiamasi labai sudėtingais apskaičiavimais. Naudojama sistema panaši į Metono ciklą, naudotą Senovės Graikijoje.
Mėnesiai dažniausiai skaičiuojami nuo pirmo iki dvylikto ir žymimi skaitmenimis, nors kai kuriose kalbose egzistuoja ir kiti mėnesių pavadinimai. Keliamasis mėnuo gali būti įterpiamas bet kurioje metų vietoje, tai lemia sudėtingos taisyklės.
Greta mėnulio mėnesių kinų kalendoriaus metuose egzistuoja ir 24 Saulės taškai (kin. 節氣, pinyin: jiéqì), paremti išimtinai Saulės padėtimi ekliptikoje ir nulemiantys sezonus. Jų padėtis dažnai yra pastovi pagal Grigaliaus kalendorių, o viename Grigaliaus mėnesyje jų būna du. Šie taškai ir mūsų laikais plačiai naudojami visoje Kinijoje, pagal juos reguliuojami žemdirbystės ciklai, nustatomos kai kurių švenčių datos. Ši Saulė taškų skaičiavimo ir nustatymo praktika ir išliekanti reikšmė kinų kultūroje 2016 m. buvo įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą[1].
Kalendoriuje egzistuoja 12 ir 60 metų ciklai. 12 metų ciklas atitinka „žemiškuosius ramsčius“ (kin. 地支, pinyin: dìzhī), kurių kiekvienas vadinamas 12 gyvūnų vardais. Šiam ciklui pradžią davė Jupiterio judėjimas ekliptika.
Greta 12 metų ciklo egzistuoja su 10 „dangiškųjų ramščių“ (kin. 天干, pinyin: tiāngān), kurie susideda iš 5 elementų, juos derinant su In ir Jang filosofija. Kiekvienas elementas (ir spalva) kartojasi dvejus metus iš eilės.
Taip atsiranda 60 metų ciklas, visada prasidedantis „Jang medžio (mėlynąja) žiurke“ (kin. 甲子, pinyin: jiǎzǐ). Paskutinis ciklas (pagal kinų kalendorių – 78-asis) prasidėjo 1984 m. ir baigsis 2043 m.
Metų įvardijimas šešiasdešimtmečio ciklo ribose yra pakankamas matuojant žmogaus gyvenimą. Tačiau fiksuoti istorijai buvo reikalingi ilgesni laikotarpiai. Nors kiniška tradicija teigė, jog kalendorius buvo sukurtas imperatoriaus Huangdi valdymo 61 m. (2637 m. pr. m. e. pagal Grigaliaus kalendorių), jie neskaičiavo metų pagal šią erą.
Seniausiais laikais datoms užrašyti buvo naudojami valdovų valdymo metai: pvz., 2 Wuwang metai. Pirmasis, kuris įvedė devizų (nianhao) tradiciją buvo Han dinastijos imperatorius Vudi, kuris 140 m. pr. m. e. pradėjo erą 建元 Jianyuan („pradžios sukūrimas“). Nauji devizai buvo skelbiami atėjus į valdžią naujam imperatoriui, ar imperatoriaus valdymo metais.
Kinijoje devizų tradicija buvo nutraukta žlugus Čing dinastijai. Taivane pereita prie Respublikos eros, kuri prasidėjo 1911 m.
Tradicinės šventės (節 kin.: jié, viet.: Tết, jap.: setsu, kor.: jeol) Rytų Azijoje skaičiuojamos remiantis šiuo kalendoriumi. Dažnai šventinėmis dienomis laikomos datos, kai pasikartoja mėnesio ir dienos skaičius, taip pat kai kurių mėnesių penkioliktoji diena.
Japonija, kuri perėjo prie Grigališkojo kalendoriaus ir daugumą tradicinių švenčių skaičiuoja pagal jį, kartais pasiremia senuoju kalendoriumi.
