Kìnijos Komunìstų pártija (kin. 中国共产党, pinyin: Zhōngguó Gòngchǎndǎng; trad.: 中國共産黨) nuo 1949 m. yra valdančioji tais pačiais metais įkurtos Kinijos Liaudies Respublikos partija. Partija įkurta 1921 m. KKP turi apie 73 mln. narių ir yra didžiausia pasaulyje politinė partija. Šiuo metu partijos generalinio sekretoriaus pareigas eina Xi Jinping.
XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje partijos idėjos ir politika pradėta vadinti maoizmu, nauja komunizmo srove, kuri oponavo Sovietų Sąjungos „revizionizmui“. Po Mao mirties 1976 m. partija pasuko prie „socializmo su kiniškais bruožais“ ir inicijavo seriją ekonominių reformų.
Kinijos Komunistų partija palaiko ir pasisako už vienpartinę sistemą Kinijoje. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio marksizmo įtaka partijoje silpnėja, legitimaciniu pagrindu tampa nacionalizmas, o ne socializmo kūrimas.
Istorija
Kinijos Komunistų partiją 1921 m. Šanchajuje įkūrė Čen Dusiu (Chen Duxiu) ir Li Dadžao (Li Dazhao). Jau 1920 m. Kinijoje ir užsienyje veikė keletas neformalių kinų komunistų grupių, tačiau oficialiosios istorijos pradžia laikomas I Kinijos komunistų kongresas, įvykęs 1921 m. liepą Šanchajuje. Šiame kongrese, kuriame dalyvavo 13 žmonių, buvo patvirtintas pavadinimas Kinijos Komunistų partija ir atsisakyta anksčiau vartotų. Tarp kongreso dalyvių kaip vienas iš dviejų Hunano delegatų dalyvavo ir Mao Dzedunas (Mao Zedong). Buvo atvykę du Kominterno atstovai.
Naujoji partija daug kur vadovavosi Tarybų Sąjungos nurodymais. Sekant jais, 1923 m. partija reorganizuota pagal leninistinius principus, o partijos nariai skatinami prisijungti prie tuo metu vyravusios Nacionalistų partijos – Guomindano – kaip atskiri asmenys, nes buvo ruošiamasi karinei kampanijai, gavusiai „Šiaurės ekspedicijos“ pavadinimą.
Iš pradžių partija buvo nedidelė, bet greitai augo. Penktajame ir šeštajame dešimtmetyje tai jau buvo didžiausia komunistinė partija pasaulyje, pralenkusi ir TSKP. 1927 m. Guomindano ir KKP keliai išsiskyrė: daug KKP narių išžudyta, išliko vienintelė didesnė grupė, vadovaujama Mao Dzeduno. Mao įsitvirtino Dziangsi provincijoje ir įkūrė ten Kinijos Tarybinę respubliką (dažnai vadinamą tiesiog Dziangsi taryba). 1934 m. komunistams ten pasidarė nebesaugu dėl dažnų Guomindano puldinėjimų, todėl Dziangsi tarybos gyventojai leidosi į daug aukų pareikalavusį Ilgąjį žygį. Per metus trukusį žygį partijos vadovybė pergalvojo savo strategijas ir priėjo prie išvados, kad dėl nesėkmių kaltas buvo Kominterno atsiųstas vokietis Otto Braunas. 1935 m. KKP įkūrė naują bazę Jananyje. Į svarbiausius postus iškilo kinai – Mao Dzedunas ir Džu De. KKP tapo mažiau priklausoma nuo Kominterno ir TSRS.
1937–1945 m., vykstant Antrajam kinų-japonų karui, KKP vėl kurį laiką bendradarbiavo su Guomindanu. Raudonoji armija tapo bendros nacionalinės armijos dalimi, o komunistų regionas paskelbtas specialiuoju administraciniu. Tačiau iš tiesų ir armija, ir regionas turėjo paklusti Guomindano vyriausybei.
Po 1945 m. pilietinis karas atsinaujino, ir per aštuonerius metus smarkiai padidinę savo karinę galią komunistai nugalėjo Guomindaną. 1949 m. spalį Pekine paskelbtas Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas. Guomindano vadovybė buvo priversta bėgti į Taivaną ir aplinkines salas.
Struktūra
Liaudies išlaisvinimo armijaMoteris karė Liaudies išlaisvinimo armijoje, 1972 m.
Teoriškai aukščiausias valdžios organas KKP yra Nacionalinis suvažiavimas, susirenkantis mažiausiai vieną kartą per penkerius metus. Kiti daug galios pagal Partijos statutą turintys organai:
Centro komitetas, turintis 205 nuolatinius ir 171 nenuolatinius narius.
Centrinė disciplinos priežiūros komisija, paklūstanti tiesiogiai Nacionaliniam suvažiavimui ir esanti tokios pat svarbos kaip Centrinis komitetas. Atsakinga už korupcijos išgyvendinimą ir Partijos narių nusižengimų kontrolę.
Kiti svarbūs organai:
Generalinis biuras
Centrinis organizacinis departamentas – atsakingas už partijos darbuotojus ir jų paskyrimą į pareigas;
Propagandos departamentas – atsakingas už informacijos sklaidą, ideologinę kontrolę;
Tarptautinių ryšių departamentas
Suvienytojo fronto departamentas
Taip pat veikia daug komisijų ir grupių, tarp jų:
Centrinis politinių ir legislatyvinių reikalų komitetas
Darbo komitetas organams, pavaldiems Centriniam komitetui
Darbo komitetas Centrinio komiteto organams
Centrinė finansų ir ekonomikos grupė
Centrinė kaimo reikalų grupė
Centrinė Partijos formavimo grupė
Centrinė ryšių su užsieniu grupė
Centrinė ryšių su Taivanu grupė
Partinių paslapčių apsaugojimo komisija
Valstybinio saugumo grupė
Partijos istorijos tyrimų centras
Partijos tyrimų centras
Centrinė partinė mokykla
Kas penkeri metai vyksta Nacionalinis suvažiavimas (paskutinis susirinko 2007 m. spalio 15 d.). Suvažiavimas turi dvi funkcijas: tvirtina Partijos konstitucijos pakeitimus ir renka Centro komitetą. Šis savo ruožtu renka Politbiurą. Bet praktiškai CK ir Politbiuro pareigybės nusprendžiamos dar prieš Suvažiavimą, o pagrindinė pastarojo užduotis – paskelbti Partijos politiką bei vizijas artimiausiems keletui metų.
Daugiausiai valdžios Partijoje turi Politbiuro nuolatinis komitetas. Šio komiteto nariai, taip pat viso Politbiuro nariai parenkami užkulisiuose, vykstant suvažiavimui. Naujoji valdžios konfigūracija gali būti nuspėjama iš to, kaip išdėstomi politikų portretai „Liaudies dienraštyje“ – oficialiame Partijos laikraštyje. Vykdomojo komiteto narių skaičius kinta.
