Kazys Ėringis (iki 1981 m. Eringis, 1921 m. balandžio 16 d. Švaininkai, Panevėžio apskritis – 2006 m. lapkričio 21 d. Vilnius) – Lietuvos ekologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
1927–1931 m. mokėsi Švaininkų pradžios mokykloje, 1937–1939 m. Joniškėlio aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. 1940–1944 m. ūkininkavo tėvų ūkyje. 1944 m. mobilizuotas į sovietinę armiją.
1945–1946 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1946–1948 m. mokėsi Belvederio žemės ūkio technikume. 1948–1953 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete. 1957 m. biologijos mokslų kandidatas, 1967 m. žemės ūkio mokslų daktaras.
1953–1958 m. dirbo Žemdirbystės institute, 1958–1981 m. Botanikos institute, 1974–1981 m. Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas. 1967 m. instituto mokslo tarybos suteiktas profesoriaus vardas SSRS Aukščiausiosios atestacijos komisijos nepatvirtintas dėl politinių priežasčių.
1981 m. Ukrainos mokslų akademijos laivu „Akademik Vernadskij“ keliaudamas į XIII tarptautinį botanikų kongresą Australijoje, JAV ambasadoje Seišelių salose pasiprašė politinio prieglobsčio. 1981 m. rugsėjo 2 d. gavęs politinį prieglobstį atvyko į JAV. 1983 m. gavo nuolatinį leidimą gyventi JAV. 1981–1992 m. Čikagos lituanistikos pedagoginio instituto lektorius. 1992 m. grįžęs į Lietuvą, lapkričio 23 d. vėl priimtas į Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratoriją vyr. moksliniu darbuotoju; nuo 1995 m. instituto konsultantas.
Nuo 1976 m. Tarptautinės geografų sąjungos narys. Gyvendamas JAV buvo VLIK Komisijos sovietų padarytiems Lietuvai nuostoliams skaičiuoti ir kitų komisijų narys. 1993–1997 m. Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos, 1996–1997 m. valdybos narys. Vienas popiežiaus Leono XIII paramos fondo steigėjų ir valdybos pirmininkas, Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos Ekologijos komisijos narys.[1] Mokėjo rusų, anglų, vokiečių, lenkų kalbas. 2002 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.[2]
Žmona medicinos profesorė Elena Moncevičiūtė-Eringienė.[3]
Mokslinė veikla
Mokslinio darbo svarbiausia sritis – kraštovaizdžio apsauga, gamtovaizdžių formavimas ir vertinimas. Paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių biologijos, gamtosaugos temomis.
Bibliografija
Šaltiniai
Nuorodos
