Kazimieras Liaudis (1901 m. sausio 10 d. Baisogaloje, Kauno gubernija – 1989 m. gegužės 25 d. Vilniuje) – Lietuvos sovietinis veikėjas, KGB generolas majoras.
Biografija
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą su šeima išvyko į Rusiją, ten įsitraukė į bolševikų partijos veiklą. 1917 m. pab. – 1919 m. Raudonosios gvardijos, 1919–1924 m. Sovietų Rusijos kariuomenės karys. Dalyvavo kovose su Vokietijos, Ukrainos Liaudies Respublikos, Lenkijos kariuomenėmis, slopino pasipriešinimą bolševikams Vidurinėje Azijoje. Nuo 1925 m. SSKP narys. 1925–1932 m. dirbo partinį, švietimo darbą. 1932–1939 m. Raudonosios armijos ir karinio jūrų laivyno politinis darbuotojas. 1939–1941 m. Dnieprodzeržinsko elektrinės statybos viršininko pavaduotojas. 1941–1943 m. Vokietijos okupuoto Dnieprodzeržinsko pogrindinio Ukrainos KP(b) komiteto sekretorius.[1]
1944 m. grįžo į Lietuvą, LKP(b) Biržų apskrities komiteto sekretorius. 1944–1945 m. LKP(b) CK sekretorius, atsakingas už žemės ūkį, 1945–1947 m. LKP(b) CK 3-asis sekretorius. 1947–1950 m. LSSR žemės ūkio ministras ir Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas. Vadovavo prievartinei valstiečių ūkių kolektyvizacijai ir trėmimams. 1948–1950 m. LSSR Ministrų tarybos ir LKP CK įgaliotinis trėmimams Zarasų, Rokiškio, Utenos, Anykščių, Ukmergės apskrityse, 1950–1953 m. Klaipėdos srityje. 1950–1953 m. LKP Klaipėdos srities komiteto I sekretorius, 1953–1954 m. LKP CK II sekretorius. 1954 m. LSSR vidaus reikalų ministras, 1954–1959 m. LSSR KGB pirmininkas, 1956 m. KGB generolas majoras. Plėtė KGB agentūrą Vilniuje ir Kaune, didino padalinius rajonuose, bet nesugebėjo sulaikyti Lietuvoje stiprėjančių lietuvių patriotizmo, tautinio atgimimo tendencijų. 1960 m. iš LSSR KGB pirmininko pareigų atleistas.
1944–1959 m. LKP CK ir CK biuro narys, 1960–1986 m. LKP Revizijos komisijos pirmininkas. 1946–1954 m. SSRS AT, 1951–1959 m. ir 1963–1989 m. LSSR AT deputatas. 1976 m. Socialistinio darbo didvyris.[2][3]
Šaltiniai
Nuorodos
