| Kazimieras Šiaulys
|
| Gimė
|
1944 m. spalio 30 d. (80 metų)
Karklėnai, Kulių valsčius, Kretingos apskritis
|
| Tėvai
|
Kazimieras Šiaulys, Juzefa Malakauskaitė
|
|
|
| Veikla
|
žurnalistas, publicistas, muzikos kritikas, estrados ir masinių renginių režisierius
|
|
|
| Alma mater
|
Vilniaus universitetas
A. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas, GITIS, Maskva
|
|
|
| Žymūs apdovanojimai
|
|
Sausio 13-osios atminimo medalis
Medalis Už nuopelnus žurnalistikai
|
Kazimieras Šiaulys (g. 1944 m. spalio 30 d. Karklėnuose, Kulių valsčius, Kretingos apskritis) – Lietuvos žurnalistas, publicistas, muzikos kritikas, estrados ir masinių renginių režisierius.
Biografija
1951–1955 m. lankė Klaipėdos rajono Plikių, 1955–1958 m. – Ketvergių septynmetę mokyklą. 1962 m. baigė Klaipėdos statybos mokyklą Nr. 3, 1963 m. – Klaipėdos 1-ąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą.
1963 m. įstojo į Valstybinės konservatorijos Teatro fakultetą, tačiau antrame kurse buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. 1966 m. rudenį režisierius Juozas Miltinis priėmė į Panevėžio dramos teatro aktorių parengimo studiją. Tais pačiais metais įstojo ir 1971 m. Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu baigė žurnalistiką, apgynė diplominį darbą „J. Miltinis – teatro kritikas ir publicistas“.[1] 1984 m. baigė muzikinio teatro režisūrą (specializacija: estrados ir masinių renginių režisierius) Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
1970–1974 m.– Vilniaus „Dainavos“ kokteilių (naktinio) baro koncertinės programos meno vadovas-režisierius, surado ir pakvietė grįžti į sceną tarpukario Lietuvos estrados žvaigždę Antaną Šabaniauską.
1974–1976 m. laikraščio „Jonavos balsas“ atsakingasis sekretorius, Jonavos rajono vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėjas. 1977–1979 m. laikraščio „Tiesa“ kultūros skyriaus korespondentas, 1979–1982 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailės ir muzikos skyrių korespondentas. 1982–1985 m. Valstybinio televizijos ir radijo komiteto Muzikos redakcijos lengvosios muzikos ir pramoginių laidų skyriaus vedėjas. 1985–2001 m. Lietuvos radijo ir televizijos muzikinių, visuomeninių laidų redaktorius, vedėjas. 1986–1991 m. Lietuvos televizijoje rengė kultinę muzikinę laidą „Estrados orbitoje“. [2] 1987–1997 m. konkursų „Jaunimo estrada“ organizatorius. Vedė laidas „TV forumas“, „Seimo savaitė“ ir kt.
2002–2007 m. Muitinės mokymo centro atstovas ryšiams su visuomene. Nuo 2007 m. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas, 2008–2009 m. – Justiniškių seniūnijos seniūnas.
Organizuoti ir režisuoti koncertai, festivaliai, pramoginiai renginiai.
1972-ųjų Naujametė „Dainavos“ naktinio (kokteilių) baro koncertinė programa, dalyvaujant Antanui Šabaniauskui.
Jungtinis Vilniaus naktinių barų – „Dainavos“, „Erfurto“, „Šaltinėlio“ – Estradinis reviu Vilniaus sporto rūmuose, dalyvaujant Antanui Šabaniauskui (1973 02 05).
Tarprajoninis estradinės muzikos festivalis "Draugų balsai 76" Jonavoje, Dumsių slėnyje (1976 08 14).
„Apginti žmogų!“. Bardų, roko muzikos ir kino reviu Vilniaus sporto rūmuose 1981 m. spalio 23–24 d.
„Jauni – jauniems“, antimilitaristinis roko grupių koncertas Vilniaus sporto rūmuose (1982 11 19).
„Gintarinė triūba 82“, baigiamasis XIV estradinių ansamblių ir roko grupių festivalio-konkurso koncertas Kauno sporto halėje (1982 05 23).
„Vasaros žvaigždės“. Lietuvos, Latvijos ir Maskvos estrados artistų reviu Vilniaus sporto rūmuose, 1986 m. birželio 18–22 d.
Popmuzikos ir roko grupių protesto prieš TSRS karinę agresiją koncertas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, 1991 m. sausio 11-12 d. naktį.
Roko ir popmuzikos atlikėjų koncertas Nepriklausomybės aikštėje Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dienai paminėti. 1993 09 01
„Paukščių takas 2000“, Naujametė Lietuvos televizijos pramoginė programa.
„Neringos vasara 2000“, festivalis Nidoje rokenrolo 50-čiui (I).
„Neringos vasara 2001“, festivalis Nidoje rokenrolo 50-čiui (II).
Spaudoje ir interneto žiniasklaidoje paskelbė apžvalginių straipsnių, interviu, recenzijų estradinės, džiazo, roko muzikos, teatro bei televizijos temomis, sukūrė apybraižų, dokumentinių filmų.
Talino visasąjunginio muzikinių videoklipų konkurso „MUUVI 88“, 2008 m. TV3 dainų atlikėjų konkurso „Švieski man vėl“, „M.A.M.A. 2011“, „M.A.M.A. 2012“ ir kitų televizijos muzikinių projektų bei konkursų vertinimo komisijos narys.
Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys.
Bibliografija
- Griūtis ir tapsmas. Pastabos apie Lietuvos televiziją. Leidykla „Litimo“, 1999 m.
- Estrada. Istorinė apybraiža, leidykla „Petro ofsetas“, 2002 m.
- Tauta tarp kosmopolitų ir barbarų. Publicistika. Leidykla „Petro ofsetas“, 2008 m. Recenzavo A. Guščius, K. Stoškus, S. Valiulis.
- 1966–1969 metų eilėraščiai. „Šitas aidas toli girdis… Žurnalistų poezija“. Sudarytojas redaktorius V. Žeimantas. „InSpe“, 2012 m.
- Kulių varpai, skambėkite! Didieji Mostaičiai - Kuliai - Karklėnai - Plungė. Esė apie gimtinę. Leidybos įmonė "Kriventa", 2019 m.
Filmografija
- Laisvės prospektas, dokumentinių videofilmų ciklas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti. Bendraautoris režisierius Saulius Vosylius. 1991 m. LTV
Pirmasis šio ciklo videofilmas (Prospect of Freedom) Loretai Asanavičiūtei atminti buvo demonstruotas 1991 m. gegužės 6–11 d. Bornholme (Danija) vykusiame tarptautiniame kino ir televizijos dokumentikos festivalyje.
- Janina Miščiukaitė. Gyvenimas dainoje. Muzikinis dokumentinis filmas. 2016. LRT
- Nijolė Ščiukaitė. Viskas prasideda tavim. Muzikinis dokumentinis filmas. 2017. LRT
Įvertinimas
- Sausio 13-osios atminimo medalis
- LŽS medalis Už nuopelnus žurnalistikai
- 2007 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą.
- Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios valstybės siela“ laureato diplomas ir premija už istorinę apybraižą „Estrada“. 2002 m.
- Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Taikliausias šūvis 2011“ nugalėtojo diplomas už DELFI naujienų portale publikuotas muzikines apžvalgas.
- M.A.M.A. 2020 (Muzikos asociacijos metų apdovanojimai). Statulėlė už viso gyvenimo nuopelnus.
Šaltiniai
3. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008. „Neolitas“
4. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2009. Auksinis Tūkstantmečio leidimas. „Neolitas“
