Atidarytas 1988 m. liepos 1 d. sovietinėje raketų bazėje.
Pirmasis statybų etapas truko 5 m., kainavo 8 mln. rublių. Įrengtas 2570 m ilgio kilimo ir tūpimo takas, peronas, laikinas keleivių terminalas, navigacijos priemonės. Padidėjus krovinių apimtims, įrengtas degalų sandėlis, takas pailgintas iki 3250 m.
2005 m. už ES pinigus pradėtas KTT šviesų atnaujinimas.
2007 m. spalio 17 d. – 2008 m. kovo 30 d. statytas 3 aukštų, 7573 m² ploto, Šengeno sutartį atitinkantis keleivių terminalas (Arch.Gintautas Natkevičius, statė AB „YIT Kausta“).[5] 2008 m. gegužės 13 d. atidarytas.[6] Jame įdiegtos naujos keleivių ir bagažo aptarnavimo technologijos, pasienio kontrolės ir saugumo patikros įranga. Įrengti nauji inžineriniai tinklai, automobilių stovėjimo aikštelės, rekonstruota perono danga.
2009 m. nutiestas naujas magistralinis riedėjimo takas, išplėstas orlaivių peronas, rekonstruota KTT galų danga, įrengta moderni šviesų signalinė sistema, atliktas naujas markiravimas, įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginiai.[7]
2010 m. lapkričio 5 d. baigtas KTT remontas. Naujos trisluoksnės tako dangos stiprumas apskaičiuotas lėktuvui Boeing 747. Nauji nuolydžių parametrai, dangos stiprumo rodikliai, markiravimas užtikrins tako darbo efektyvumą.[9]
2017 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 17 d. įrengtas laikinų konstrukcijų terminalas, jis vykdė daugumą Vilniaus oro uosto skrydžių. Pastarasis buvo uždarytas KTT remontui.
Užima 506 ha,[21] 11,5 ha peronas, lėktuvams įrengta 15 aikštelių.[22]
Išsidėstęs 77 m virš jūros lygio, CAT II/4E kategorijų kilimo ir tūpimo takas orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčių (PCN50/F/B/X/T).[23] Priima visų tipų ir masės lėktuvus (An-124, Boeing 747), atitinka ICAO „B“ klasę gali priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms.
Veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. žmonių, kasmet gali aptarnauti ~800 tūkst. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių.[24]
Veikla
Ilgai specializavosi krovinių aptarnavime. Keleivius reguliariai skraidino tik Air Lithuania (~20 tūkst. keleivių kasmet). Mažėjant krovinių, ieškota kaip pritraukti ne tik krovinių vežėjus, tapti patraukliu keleiviams. Atradus žemų sąnaudų oro linijų nišą, strateginė veikla nukreipta į tokių aviakompanijų pritraukimą.
2005 m. rugsėjo 22 d. skrydžius į Londoną pradėjo Ryanair. 2005 m. gruodžio 1 d. į Varšuvą – Wizz Air. Oro uostas tapo sparčiausiai augančiu Lietuvoje. 2009 m. vasario 19 d. sutiktas milijoninis Ryanair keleivis.
Statistika
2009 m. užėmė ~25% rinkos keleivių aptarnavime.
Dabar – antras keleivinis oro uostas Lietuvoje. Pastaruoju metu pirmavo Lietuvoje pagal krovinių skaičių. 2010 m. aptarnauta >4449 t. krovinių. 2010 m. krovinių skaičius išaugo 110%, pervežta 2849 t. krovinių ir 1,6 tūkst. t. pašto.
Pervežti keleiviai
Baltijos šalių keleiviai
Aptarnautų keleivių skaičius (pagal metus ir oro uostus):