Kauno menininkų namai (KMN) – Kauno miesto profesionaliųjų menų centras, vykdantis kultūrinę veiklą, plėtojantis šiuolaikinio meno sklaidą, organizuojantis ir pristatantis visuomenei kultūrines programas. KMN prodiusuoja kultūros ir meno turinį, koordinuoja miesto kultūros informaciją, o taip pat veikia kaip mediatorius tarp miesto savivaldybės ir kultūros operatorių bei jų auditorijų. Steigėjas – Kauno miesto savivaldybės taryba.
Istorija
Pastatas, kuriame įsikūrę Kauno menininkų namai, pastatytas 1930 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893-1993) projektą. Pastato architektūrinis sprendimas tuo metu buvo naujas žingsnis Lietuvos architektūroje. Namas buvo skirtas Vatikano diplomatinei atstovybei Lietuvoje, nors dėl nežinomų priežasčių nunciatūra taip jame ir neįsikūrė.
1932 m. pastate buvo įrengta vaikų ligoninė, o tarybiniais metais – vaikų darželis. Nuo 1971 m. čia veikė Kūrybinės inteligentijos namai, nuo 1972 m. – Kauno meno darbuotojų namai, 1979 m. pervadinti Kauno menininkų namais (toliau – KMN). 1972 m. ir 1979 m. pastatas buvo rekonstruotas pagal Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektų Z. Daigio, S. Savicko ir J. Rakštienės projektus. 1981-1982 m., atlikus vidaus remonto darbus, pastatas buvo pritaikytas kultūrinei veiklai. Tuo metu koridorių ir koncertų salės langai buvo įstiklinti dailininko Vytauto Banio vitražais „Mūzos“, kuriuose pavaizduotos šešios Graikų mitologijos mūzos – nuolatinės Apolono palydovės ir menų saugotojos. Menininkų namų fojė papuošė dailininkės Aldonos Keturakienės keraminis pano „Pėdsakas“, kurio kompozicija primena koklinę krosnį. Tai autorės technologinis
eksperimentas, pasižymintis savitu dekoru ir įdomia modernios keramikos technologija.
Atkūrus nepriklausomybę pastatą buvo bandoma perduoti Vytauto Didžiojo universiteto reikmėms, įkurdinti jame įvairias kūrybines sąjungas, privatizuoti. Tačiau Kauno menininkų pastangomis KMN, kurių steigėja yra Kauno miesto savivaldybės taryba, veikia kaip biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš miesto savivaldybės biudžeto.
Laikui bėgant keitėsi ne tik pastato paskirtis, bet ir Kauno menininkų namų vadovybė. Per keturis dešimtmečius KMN vadovavo rašytojas Mykolas Karčiauskas, poetė Dalia Teišerskytė, kompozitorius Vladas Švedas, aktorius Antanas Gabrėnas, pedagogas Algirdas Medišauskas, aktorius, režisierius Algimantas Norvilas, keramikas Bernardas Arčikauskas. 1998 m.-2016 m. KMN vadovavo aktorius ir režisierius Viktoras Valašinas. 2016 m.-2017 m. laikinai direktoriaus pareigas ėjo Justinas Kalinauskas, 2017 m. rugpjūtį direktoriaus pareigas perėmė kultūros vadybininkė, taikomosios grafikos absolventė Rūta Stepanovaitė.
Įsimintiniausias Kauno miesto menininkas
Nuo 1998 m. Kauno menininkų namai kasmet renka labiausiai pasižymėjusį profesionalaus meno kūrėją iš Kauno. Rinkimuose dalyvaujančius kandidatus vertina Kauno menininkų namų sudaryta komisija. Vienas iš pagrindinių konkurso vertinimo kriterijų – menininko, užsiimančio profesionalia menine kūryba, pasiekimai praėjusių metų eigoje, jo kūrybinis aktyvumas ir kūrinių sklaida Lietuvoje bei užsienyje.
2015 m. kompozitorė Zita Bružaitė ir rašytoja Aldona Ruseckaitė
2016 m. šokėjas, choreografas Marius Pinigis
2017 m. architektas Gintaras Balčytis
2018 m. tapytoja Audronė Petrašiūnaitė
2019 m. režisierius Gildas Aleksa.
Įsimintiniausia Kauno kultūros iniciatyva
Nuo 2018 metų Kauno menininkų namai organizuoja Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimus. Kandidatus siūlyti ir rinkti gali tiek kultūros lauko profesionalai, tiek publika.
Rinkimų laureatai:
2018 m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Žaisloteka
