Kauno ekonomika

Kauno ekonomika. Kaunui tenka 14 proc. visos Lietuvos ekonominės veiklos, 2009 m. sukurta 19 proc. šalies BVP ^[1], daugiausiai (32 proc.) iš prekybos, viešbučių ir restoranų veiklos, transportavimo ir sandėliavimo veiklos.

Kaune yra Kauno laisvoji ekonominė zona, mokslo technologijų parkas „Technopolis“, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, KTU regioninis verslo inkubatorius.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje buvo įregistruota 17 661 įmonė Kauno miesto regione, iš jų 4898 įmonės užsiimančios didmenine, mažmenine prekyba bei transporto priemonių remontu, 3484 – nekilnojamojo turto nuoma ir vystymu, 1664 – apdirbamosios pramonės įmonių, 1316 – statybos įmonių ir 6299 kita veikla užsiimančių įmonių.

Turizmas

Veikia 3 turizmo informacijos centrai, 19 viešbučių, 5 moteliai. Turistų daugiausia atvyksta iš Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos, Latvijos, Italijos.

Istorija

Pramonės ištakos siekia XV–XVI a. Jau tada Kaunas garsėjo amatininkų – kalvių, batsiuvių, puodžių, siuvėjų, audėjų, stalių, stiklių dirbiniais. XVI a. pradžioje mieste dirbo apie 40 specialybių amatininkai, kurie būrėsi į cechus. Dėl vėliau nei Vakaruose prasidėjusio pramonės perversmo, įmonės sparčiau ėmė kurtis tik nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, Kaunui tapus gubernijos centru. Dėl pramonės augimo, iškilo poreikis aprūpinti įmones elektros energija. 1898 m. Kaune įkurta viena pirmųjų Lietuvoje pramonės įmonių – Tilmansų fabriko elektrinė. 1900 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvos viešoji centrinė elektrinė. Tarpukario metais Kaune labiausiai sustiprėjo maisto, tekstilės ir baldų, o smuko metalo apdirbimo pramonė.

Sovietmečiu Kaune buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, gumos, metalo gaminių, staklių, elektronikos, kitos pramonės šakos. Siekiant aprūpinti įmones energija, Kaune smarkiai plėstas ir energetikos sektorius – statytos naujos elektros perdavimo linijos ir elektrinės.

Kauno hidroelektrinė

Kauno termofikacinė elektrinė

1956 m. Kaune įjungta pirmoji Lietuvoje 110 kV įtampos elektros tiekimo linija Petrašiūnų šiluminė elektrinė-Panevėžys-Rėkyvos elektrinė. Petrašiūnuose ir Rėkyvoje pradėjo veikti pirmosios Lietuvoje 110 kV įtampos pastotės.

1960 m. pastatyta Kauno hidroelektrinė, 1971 m. Kauno termofikacinė elektrinė.^[2] Dalis įmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę nesugebėjo persiorientuoti į rinkos ekonomiką ir bankrutavo, kitos sėkmingai persitvarkė.

Kauno miesto pramonė šiuo metu sudaro apie 20 % visos Lietuvos pramonės. Labiausiai Kauno mieste išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi. 1996 m. įsteigta Kauno laisvoji ekonominė zona.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos, aparatūra, mediena ir medienos gaminiai, baldai. Pagrindinės eksporto rinkos – ES, Skandinavijos šalys, Rusija.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV, Suomija ir Estija; jų investicijos 2009 m. pr. atitinkamai sudarė 20,1%, 14,1% ir 7,2% visų tiesioginių užsienio investicijų. 2009 m. sausio 1 d. duomenimis, 73% visų Kauno apskrities tiesioginių užsienio investicijų investuota Kauno miesto savivaldybėje.^[3]

Daugiau nei pusė užimtųjų Kauno gyventojų dirba paslaugų sferoje. Beveik trečdalis užimtų gyventojų dirba pramonėje ir statybose.

AB Kraft Foods Lietuva

UAB Sanitex

AB Volfas Engelman

Buvusios ir esamos didžiausios Kauno įmonės

• Kauno kogeneracinė jėgainė – elektros ir šilumos gamyba
• AB „Achema“ – azoto trąšų, mišinių gamyba
• AB „Kauno energija“ – šilumos gamyba ir tiekimas
• Kauno radijo gamykla (KRG) – radioaparatura
• UAB „Sanitex“ – didmeninė prekyba, logistika
• Vičiūnų įmonių grupė (5 bendr.) – maisto gamyba
• Lytagra grupė (8 bendr.) – žemės ūkio technika, trąšų, grūdų prekyba
• UAB „ALSO Lietuva“ – informacinės technologijos
• AB „YIT Kausta“ – statyba
• AB Ūkio bankas – bankų veikla
• AB „Kauno tiekimas“ – metalų rūdų didmeninė prekyba
• UAB „Kauno tiltai“ – statyba
• AB „Tiltra Group“ – statyba
• UAB „Kauno autobusai“ – keleivių vežimas
• Novaturas grupė (5 bendr.) – kelionių organizatorius
• Topo grupė (5 bendr.) – buitinės ir el.technikos prekyba
• UAB „Senukų prekybos centras“ – prekyba
• AB „Kraft Foods Lietuva“ – konditerijos gamyba
• AB „Stumbras“ – alkoholinių gėrimų gamyba
• UAB „Kauno tiltai“ – kelių tiesimas, statybinių medžiagų gamyba
• AB „Volfas Engelman“ – gėrimų gamyba
• AB „Kauno grūdai“ – pašarų, paukštienos gamyba
• UAB „Samsonas“ – mėsos, jos produktų gamyba
• UAB „Limedika“ – medikamentų didmeninė prekyba
• AB „Kauno ketaus liejykla“ – ketaus dirbinių gamyba
• AB „Audimas“ – drabužių siuvimas
• AB „Kauno stiklo fabrikas“ – butelių ir spalvoto stiklo gamyba
• Kauno radijo gamykla
• AB „Liepsna“ – degtukai
• Minerva – žemės ūkio padargai
• UAB „Korelita“ – acetatinių siūlų gamyba
• UAB „Helisota“ – sraigtasparnių remontas
• UAB „Gravera“ – veidrodžių ir stiklo apdirbimas
• AB „Pramprojektas“ – projektavimo paslaugos
• UAB „Mechel Nemunas“ – metalo dirbinių gamyba
• UAB „Kitron“ – elektroninės įrangos gamyba
• UAB „Stora Enso Packaging“ – pakuotės ir taros gamyba
• Sanitas grupė (4 bendr.) – medikamentų gamyba
• AB „Lituanica“ odos dirbinių gamyba
• UAB „ŪBIG“ – investicijų bendrovė
• UAB „Fazer Gardėsis“ – duonos gamyba
• UAB „Kautra“ – keleivių vežimas
• Axis Industries – energetikos projektai
• AB „Endokrininiai preparatai“
• UAB „Jiesia“ – porcelianas
• UAB „Kauno energetikos remontas“
• Kauno autobusų gamykla
• AB „Ortopedijos technika“ – protezinių-ortopedinių gaminių gamyba ir prekyba
• AB „Air Lithuania“ – vietiniai skrydžiai
• AB „Trys sezonai“ – tekstilė
• AB „Šilkas“ – šilko gaminiai
• AB „Apatas Air“ – užsakomieji skrydžiai
• UAB „Mondelez Lietuva Production“ – konditerija
• AB „Kauno pieno kombinatas“ – pieno gaminiai
• AB „Liteksas“ – vilnos gaminiai
• AB „AB Koordinatė“ – smulkintuvai
• UAB „KG Group“ – grūdai
• AB „Kauno popieriaus fabrikas“ – popierius
• AB „Kauno maistas“ – maisto produktai
• AB „Kauno baldai“ – baldai
• AB „Kauno audiniai“ – audiniai
• AB „AB Inkaras“ – sporto avalynė
• Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla
• Giedrio kailių gamybinis susivienijimas
• AB „Dirbtinis pluoštas“ – siūlai
• AB „Atrama“ – metalo gaminiai
• Adelės Šiaučiūnaitės trikotažo gamybinis susivienijimas
• AB Koton – tekstilė
• AB Drobė – vilnos gaminiai
• UAB „Agrokoncerno grupė“ – žemės ūkio produkcija
• UAB „Agrokoncerno grūdai“ – žemės ūkio produkcija
• ACC Distribution – kompiuterių komponentai
• UAB „Copy1“ – kopijavimo paslaugos
• UAB „Eurokos“ – kosmetika
• UAB „Gintarinė vaistinė“ – vaistai
• UAB „Imlitex Holdings“ – žaliavų tiekimas
• UAB „Nacionalinė farmacijos grupė“ – vaistai
• UAB „Nemuno vaistinė“ – vaistai
• UAB „Sanitex“
• UAB „Tamro Baltics“ – didmeninė prekyba medikamentais
• Pienocentras
• Lietūkis
• EBSW

Šaltiniai

1. Gyventojai. Kaunas. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 182 psl.
2. http://www.kaunoenergija.lt/Apiebendrov%C4%99/Istorija/tabid/62/Default.aspx Archyvuota kopija 2009-05-29 iš Wayback Machine projekto. AB Kauno energija
3. http://kaunastsv.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=2&cat_id=1&id=1103&PHPSESSID=3882c7da96aee13d378221a326129530^{[neveikianti nuoroda]} Kauno teritorinė statistikos valdyba Tiesioginės užsienio investicijos Alytaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse 2009.01.01