Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

54°54′9″ š. pl. 23°55′1″ r. ilg.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika
Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno I
Savivaldybė	Kauno miestas
Gyvenvietė	Kaunas
Adresas	Žemaičių g. 31a
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1940 m.

Kauno mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Vienas iš vertingiausių Kauno modernizmo architektūros objektų. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.

Parapijoje veikia Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Aukštaičių g. 4).

Projektavimas

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos herbas

Interjeras

Lietuvai atkūrus valstybingumą, 1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį.

1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. 1928 m. Kauno savivaldybė dovanojo žemės sklypą – buvusią Žaliakalnio turgavietę, o tų metų pabaigoje paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Iš 15 konkursui pateiktų projektų nė vienas neatitiko užduoties. Vis dėlto vietos buvo paskirstytos. Pirmąją premiją (6000 Lt) pelnė inž. J. Krasausko darbas, antroji premija (4000 Lt) skirta inž. Felikso Vizbaro projektui, trečioji premija (2000 Lt) atiteko inž. Karoliui Reisonui. Statybos organizacinis komitetas išsirinko trečiąją premiją laimėjusio tuometinio vyriausiojo Kauno miesto inžinieriaus K. Reisono projektą ir pavedė jį tolesniam vystymui ir projektavimui.

1929 m. sausio mėn. Kauno miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai 9475 m² sklypą, esantį ant aukšto Žaliakalnio šlaito. Vieta parinkta vadovaujantis geru matomumu iš visų Kauno pusių.

1930 m. patvirtintas bažnyčios projektas, bet dėl brangumo (sąmata apie 3 mln. Lt) nerealizuotas. Tai buvo apskrito plano bažnyčios projektas, jos centre – 83 m tuščiaviduris bokštas su daugybe langų, 200 kolonų ir atvirais įvijais laiptais. Smailės viršūnę vainikavo 7 m aukščio Laiminančio Kristaus statula ir daugybė kitų puošmenų.^[1]

Iš esmės visai naujas projektas, pagal kurį pradėta statyba, paruoštas 1932 m. pabaigoje, patvirtintas 1933 m. balandžio 21 d. (statybos kaina 1–1,4 mln. Lt). Naujajame projekte buvo sujungta modernumo, bažnytinė ir paminklinė dvasia. Statybos pradėtos 1934 m. vasarą.

Statyba

Akmuo iš Alyvų kalno

Statomai bažnyčiai buvo pranašaujama XX a. architektūros paminklo ateitis. Tą turėjo nulemti moderni stilistika, pažangios konstrukcijos, geriausios statybinės medžiagos, labai gera statybos darbų kokybė. Viduje turėjo būti geriausia įranga ir interjeras: liftai, vargonai, įžymiausių Lietuvos menininkų kūriniai. Netgi savo dydžiu Prisikėlimo bažnyčia turėjo pranokti visas bažnyčias Baltijos šalyse. Latvių kilmės architektas K. Reisonas šiame savo kūrinyje įkūnijo tuomet vyravusį racionalizmą – išraiškingą ekonomišką paprastumą – aiškų vertikalių ritmą bazilikiniam tūriui. Tai būdinga to meto kūrybai – lakoniškomis priemonėmis išreikšti idėją, nepiktnaudžiaujant detalėmis. Tai protestantų bažnyčioms artima stilistika.

Prisikėlimo bažnyčios konstrukcija – gelžbetonio rėmai, apmūryti plytų sienomis. Ypatingu būdu įruošti pamatai: į „plaukiančio“ smėlio gruntą 3,5–6,5 m gyliu įleista apie 900 gelžbetonio polių. Plokščias stogas taip pat buvo naujovė (projekte buvo numatytas šlaitinis stogas, statybos eigoje pakoreguotas į plokščią). Plytas gamino 3 vietinės plytinės (iš viso sumūryta virš 1 500 000 vnt.). Cokoliui, portalams ir laiptams naudotas lietuviškas granitas, langų rėmai ir durys – iš ąžuolo. Statybai vadovavo kunigas Feliksas Kapočius.

Bažnyčios erdvė trinavė, bazilikinė. Architektūra monumentali, lakoniška, stačiakampio plano 69×26 m su balkonu vargonams ir chorui, įėjimais iš visų pusių, su dviem keturkampiais bokštais – mažuoju virš centrinio altoriaus (pietvakarių pusėje) ir didžiuoju ties pagrindiniu įėjimu (šiaurės rytų pusėje).

Didžiojo bokšto aukštis – 70 m, vidurinės navos – 30 m, šoninių navų – 18 m, didžiojo bokšto aukštis iki kryžiaus – 33 m, kryžiaus aukštis – 7 m, stogo terasos išmatavimai: 45×13 m. Bokšto viršutinėje pakopoje turėjo būti įrengta šv. Kazimiero koplyčia, išorėje aplink ją – apžvalgos aikštelė. Žmones į bokštą turėjo kelti 2 liftai. Šventovė turėjo talpinti apie 5000 maldininkų (sėdimų vietų – 700), ant stogo terasos – 2000. Visi 56 pirmojo tarpsnio langai (jų aukštis 10 m) turėjo būti vitražiniai. Pati bažnyčia turėjo tapti tautos Panteonu: specialiai įrengtose kriptose požemyje ketinta laidoti labiausiai nusipelniusius tautos veikėjus, į jas perkelti anksčiau mirusių Lietuvos įžymybių palaikus.^[2]

1934 m. birželio 29 d. pirmojo Lietuvos eucharistinio kongreso metu buvo pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo ir pradėti montuoti pamatai. Šis sudėtingas darbas kainavo beveik 160 000 litų ir išeikvojo visas turimas lėšas, todėl darbai porai metų sustojo. Suaktyvėjo aukų rinkimas, buvo platinami 10 ir 50 centų bei 1 lito aukų – „plytų“ ženkliukai. Kiekvienas norintis galėjo „įmūryti“ savo plytą (viena plyta su įmūrijimu kainavo 10 centų). 1936 m. vasarą aukos siekė 150 000 litų, labiau pasiturintys statybai skyrė beprocentines paskolas.

1938 m. vasarą išmūrytos bažnyčios sienos, betonuojamas stogas. 1939 m. įrengti dveji cementiniai laiptai (iki stogo), sudėti visų langų ąžuoliniai rėmai (įvertinti 28 000 Lt), langai laikinai įstiklinti, pagamintos durys (jos turėjo būti dekoratyviai pjaustinėtos, apkaustytos variu ir žalvariu), viduje pradėtas dekoratyvinis tinkavimas, šoninėse navose sudėtos juodgrindės. Iki 1940 m. sausio 4 d. bažnyčios statybai išleista 878 470 litų, aukų surinkta apie 590 000 litų (likusi suma gauta iš vyriausybės). 1940 m. pavasarį buvo baigti pagrindiniai statybos darbai, liko nepadarytos perdangos, bokšto laiptai, interjero įranga, netinkuota išorė.^[3]

Okupacija

Prisikėlimo bažnyčios statybos darbus nutraukė sovietinė okupacija: 1940 m. bažnyčia konfiskuota. Vokiečių okupacijos metais naudota kaip popieriaus sandėlis.

1952 m. vasario 8 d. Stalino potvarkiu bažnyčioje įkurta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“), kurioje įrengtas įrankių cechas (projekto autorius A. Paškevičius, vyr. konstruktorius J. Meškauskas). Ant gelžbetonio rėmų buvo paklotos perdangos, suskaidžiusios šonines navas į tris, vidurinę navą – į penkis aukštus, nugriauta terasos koplyčia, vietoje kryžiaus iškilo televizijos antena, o ant varpinės sumontuoti skydai su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis: „Šlovė TSKP“. Išorinėse šoninių navų sienose išplatinti langai, priekyje primūrytas tambūras.

Atgimimas

„Prisikėlimas“, 1990 m.

1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, visuomenė ėmė reikalauti bažnyčią grąžinti tikintiesiems. Tais pačiais metais įstiklintas bažnyčios bokštas, sutvirtintos metalinės konstrukcijos. 1989 m. kovo 22 d. įregistruoti Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos įstatai. „Bangos“ gamykla įsipareigojo perduoti bažnyčios pastatą komitetui iki 1993 m. tokios būklės, kokios jis buvo perimant jį gamybos reikmėms. Tačiau, gamyklai bankrutavus, susitarimas nebuvo įvykdytas.

Atstatant projekte padaryta kai kurių pakeitimų. Buvo atsižvelgta į tai, kad atstatyta šventovė turėtų tarnauti ne vien sakraliniams poreikiams, bet ir kultūriniams renginiams. Dėl liturginių apeigų reformos atsisakyta altorių šoninėse navose, centrinio altoriaus mensa patraukta arčiau – tarp pirmųjų ir antrųjų kolonų. Šalia šoninio įėjimo suprojektuotas pandusas ir liftas įvažiuoti ir pasikelti invalidų vežimėliais.

Apžvalgos aikštelė

Bazilikos stogo terasa yra 45x13 m dydžio, įrengta 28 m aukštyje (kaip 10 aukštų namas), į ją veda 186 laipteliai. Iš čia atsiveria Kauno miesto panorama, kuria pasigrožėti kviečiami ne tik tikintieji, bet ir užsukantys turistai. Rengiamas projektas atverti ir didžiojo bokšto apžvalgos aikštelę. Priešingame terasos krašte įrengta koplyčia, vadinama Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia, skirta žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Kolumbariumas

Kolumbariumas, kaip ir visos rūsio patalpos bei bažnyčios interjerai, įrengtas pagal architekto Algimanto Sprindžio projektą, nedidelėje, daugiau kaip 100 m² rūsio dalyje, vietoj sovietmečiu veikusio Radijo gamyklos mechaninio cecho. Naujajame projekte gerokai išplėstos viso rūsio panaudojimo galimybės, kurių nebuvo numatęs pirmasis pastato projektuotojas K. Reisonas. Įrengtos baltos spalvos 48 cm pločio, 58 cm aukščio ir 80 cm ilgio nišos urnoms.

Kolumbariumo interjero apdailai – grindims, sienoms, kolonoms, koplyčios altoriui, nišų sienoms panaudoti pilkšvos, rusvos, juodos, baltos spalvos marmuro ir granito akmens deriniai. Kolumbariumo įrengimas kainavo apie 400 000 litų. Kitose rūsio erdvėse įrengta parapijos salė su holu, prefektoriumu vadinama valgykla, drabužinė, patalpa parapijos muziejui.

Kolumbariume palaidoti:

• Feliksas Kapočius (1895–1971)
• Antanas Paškus (1922–2008)
• Arvydas Petras Žygas (1958–2011)
• Kęstutis Antanas Trimakas (1930–2013)

Akustika

Atlikus bažnyčios išorės tvarkymo darbus, paaiškėjo, kad akustika erdviame minimalistiniame interjere yra katastrofiška. 2004 m. buvo pradėti akustikos tyrimai, kuriuos atliko didelių erdvių akustikos sistemų specialistas architektas Vytautas Barkauskas. Tam tikslui jis pasitelkė įvairius muzikos instrumentus, balsą, specialius prietaisus, net šaunamuosius ginklus. Tyrimų rezultatai parodė, kad akustika tikrai buvo problemiška. Aukšti garso tonai didelėje erdvėje slopdavo po 6 sekundžių, žemi – tik po 13 sekundžių. Palyginti – po rekonstrukcijos Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje žemų tonų skambesys slopsta po 1,6 sekundės, vadinasi, žmogaus ausis negirdi praktiškai jokio rezonanso. Tam, kad bažnyčios sienos geriau sugertų garsą, panaudotas specialus „Knauf“ kompanijos gamintas akustinis tinkas, po langais ir kitose nepastebimose vietose sumontuotos specialios garso gaudyklės, kurias pasitelkus sukurta visapusiška, profesionalo ausį tenkinanti akustinė sistema. Ant vidaus sienų buvo užtepti mažiausiai penki sluoksniai tinko, klijuotos specialios tinko ir mineralinės vatos plokštės. Taip pat buvo suformuota daugybė grakščių lenktų formų, kurios tarnauja ne tik kaip estetinis elementas, bet yra ir akustikos pagrindas.^[4]

1993 m. išleistas bažnyčiai skirtas pašto ženklas (dail. Eugenijus Algimantas Gūzas).^[5] 1996 m. gruodžio 23 d. Prisikėlimo bažnyčia įrašyta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.^[6]

2015 m. sausio 30 d. Prisikėlimo bažnyčiai suteiktas bazilikos statusas.

Kauno panorama nuo apžvalgos aikštelės. Priekyje – Prisikėlimo bažnyčios terasos koplyčia

Šaltiniai

1. Laima Šinkūnaitė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 118
2. Kaip atrodys Prisikėlimo bažnyčia // XX amžius. 1939 m. rugsėjo 12 d., Nr. 209 (961), 10 psl. [1]
3. Kauno architektūra / Jolita Kančienė. Prisikėlimo bažnyčia Žemaičių g. 31. – V.: Mokslas, 1991. – 350–352 psl. – ISBN 5-420-00641-3
4. Anusevičienė, G. (2013-01-28). „Kauno Prisikėlimo bažnyčios akustika – ir statybininkų nuopelnas“. lrytas.lt. lrytas.lt. Suarchyvuotas originalas 2013-01-31. Nuoroda tikrinta 2024-08-05. Kauno Prisikėlimo bažnyčios akustika
5. http://www.post.lt/lt/el-parduotuve/item/1993-01-15-serija-architekturos-paminklai-baznycio
6. „Kristaus Prisikėlimo bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.

Nuorodos

Vikiteka: Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Parapijos svetainė
• Fotoalbumas Archyvuota kopija 2006-06-23 iš Wayback Machine projekto.
• Bažnyčios interjeras Archyvuota kopija 2012-11-30 iš Wayback Machine projekto.
• Bažnyčios statytojas F. Kapočius Archyvuota kopija 2012-02-04 iš Wayback Machine projekto.