Katarakta – lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų.[1][2] Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius, todėl pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti problemų, tačiau laikui bėgant ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Tuomet regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs.
Eiga ir gydymas
Kataraktos užkluptas akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, kol galiausiai susidrumsčia visai. Tada žmogus skiria tik šviesą ir tamsą, dar vėliau gali prasidėti visiškas aklumas. Kataraktą išgydyti nėra sudėtinga, yra atliekamos specialios operacijos- tai pats efektyviausias kataraktos gydymas.
Kataraktos operacijos
Kataraktos operacijos metu taikomas vietinis nuskausminimas. Su vietiniu nuskausminimu žmogus yra sąmoningas, bet akis nejautri.
Akių specialistas atlieka operaciją per mažą ertmę akyje naudodamasis mikroskopu. Ši ertmė tokia maža, jog jos dažnai neprireikia susiūti. Paprastai operacija trunka nuo 15 iki 20 minučių, tačiau ji gali trukti ir ilgiau. Operacijos metu lęšiukas su katarakta yra pakeičiamas skaidriu plastiniu lęšiuku, todėl akis po operacijos gali aiškiai matyti. Šis plastinis lęšiukas vadinamas intraokuliarinio lęšiuko implantu ir lieka akyje visam laikui. Operacija nėra atliekama lazerio pagalba, tačiau lazerinis gydymas yra kartais reikalingas po to, jei lęšiuko apvalkalas apsiblausia.
Kataraktos chirurgija yra viena iš sėkmingiausių. Mažiau negu du procentai pacientų turi rimtų, nenumatytų komplikacijų.
