Karmelitai (Kaunas)

Kitos reikšmės – Karmelitai (reikšmės).

Karmelitai
Vietovė prijungta prie miesto XX a. 1-ojoje pusėje
Kauno Karmelitų bažnyčia
Karmelitai
54.890°š. pl. 23.921°r. ilg. / 54.890; 23.921 (Karmelitai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Centro seniūnija

Karmelitai – buvusi Kauno miesto dalis dabartinio Naujamiesčio pietryčiuose. Stovi Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia (pagal ją ir pavadintas rajonas). Pietuose buvo Karmelitų sala, dabar vadinama Nemuno sala. Karmelitus ir Nemuno salą jungia per senvagę pastatyti tiltai:

• Pėsčiųjų tiltas (1980 m., prie Maironio g.),^[1]
• Simono Daukanto tiltas (1988 m., S. Daukanto pėsčiųjų g. tąsa),
• Tiltas link Žalgirio arenos (2008 m., A. Mickevičiaus g. tąsa),
• Karmelitų tiltas (2011 m., Gedimino g. tąsa).

Buvęs fabriko „Kauno audiniai“ pastatas

Etimologija

Rajonas pavadintas karmelitų ordino vardu, kadangi čia esanti bažnyčia priklausė basųjų karmelitų ordinui.

Istorija

Iki XVI a. pradžioje vietovė vadinta Kaunakiemiu. 1510 m. žemės savininkė Darata Nabienė įkurdino Karmelitų bažnyčią ir jai užrašė kai kuriuos trobesius, žemės sklypą ir namus Kaune. Prie Kauno miesto prijungti apie 1866–1871 m. XIX a. pradžioje Karmelitai dar buvo mažai apgyvendinti, bet 1860 m. nutiesus geležinkelį ėmė augti. Prie Nemuno buvo įkurtas Žiemos uostas tarp seniau buvusios pirmosios salos ir dešiniosios Nemuno pakrantės. XIX a. ėmė kurtis pramonės įmonės – Tilmanso metalo fabrikai, tekstilės fabrikas „Kauno audiniai“, Volfo Engelmano alaus gamykla. XX a. pradžioje ėmė jungtis su Kauno Naujamiesčiu. Tarpukariu čia įsikūrė didžiausias Lietuvoje kooperatinis duonos kepimo fabrikas „Parama“.^[2]

Gyventojai

• 1923 m. – 6330 gyv.

Šaltiniai

1. http://renginiai.kvb.lt/album148 Archyvuota kopija 2012-05-23 iš Wayback Machine projekto. Kauno pėsčiųjų tiltai
2. Karmelitai (Kaunas). Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 278 psl.

• Karmelitai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 67 psl.