Karmazinai

Karmazinai
{{#if:250px
Karmazinų akmuo–riboženklis
Karmazinai
Karmazinai
54°49′01″š. pl. 24°55′55″r. ilg. / 54.817°š. pl. 24.932°r. ilg. / 54.817; 24.932 (Karmazinai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Dūkštų seniūnija
Gyventojų (2021) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Karmãzinai
Kilmininkas: Karmãzinų
Naudininkas: Karmãzinams
Galininkas: Karmãzinus
Įnagininkas: Karmãzinais
Vietininkas: Karmãzinuose

Karmazinai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės vakaruose, dešiniajame Neries krante, netoli Dūkštos žiočių. Įsikūrę Neries šlaite, Dūkštų miško pamiškėje, priklauso Neries regioniniam parkui.

Šalia kaimo stūkso Karmazinų piliakalnis (Veršupka), yra didelis Karmazinų pilkapynas, įrengtas Karmazinų pažintinis takas, stovyklavietė. Atlikus archeologinius kasinėjimus, 1997 m. rudenį vienas iš Karmazinų pilkapyno pilkapių vėl buvo rankomis supiltas. Gausu išskirtinių gamtos kūrinių: Neryje riogso akmenys „Tilvikas“ (Cilwik, 1,9 x 2,6 m, virš vandens 0,9 m), „Gaidys“ ir „Šunelis“ (Sobaczka), Dūkštos pakrantėse auga Šventasis Daubų ąžuolas, atsiveria Karmazinų atodanga ir Dūkštų atodanga. Netoli Neries ir Dūkštos santakos šniokščia Šunelio rėva.

Kaimo sodyba nuo Neries
Neris anksti ryte prie Karmazinų
Neris vasaros naktį prie Karmazinų

Istorija

Vietovė gyvenama nuo III–VII a. Anksčiau gyvenvietę sudarė trys viensėdžiai: Karmazinai I, Karmazinai II ir Karmazinai III. Konstantinas Tiškevičius vietovardį kildino iš lenk. karmazyn („kilmingas šlėkta, raudonas audinys“). Apylinkėse žinoma ir pavardė Karmazinas. Karmazinai III dar buvo žinomi kaip Žvejai (Rybak – 1771 m.).[2]

XIX a. Karmazinų slėnyje buvo įsikūrusi 1863 m. sukilėlių ligoninė.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[3] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
40 84 18 14 9
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
2 7 1 4 -

Šaltiniai

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Trečia knyga. Vilnius: Mintis, 2013.
  3. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  4. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  5. KarmazinaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 67 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Buivydai – 1 km Dūkštos – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius

Strategi Solo vs Squad di Free Fire: Cara Menang Mudah!