Karklė

Kitos reikšmės – Karklė (reikšmės).

Karklė
Karklės namai
Karklė
55.812°š. pl. 21.072°r. ilg. / 55.812; 21.072 (Karklė)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kretingalės seniūnija
Gyventojų (2021)	253
Vikiteka	Karklė
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kar̃klė Kilmininkas: Kar̃klės Naudininkas: Kar̃klei Galininkas: Kar̃klę Įnagininkas: Karklè Vietininkas: Kar̃klėje
Istoriniai pavadinimai	vok. Karkelbeck, Karkelbeek, Karkel bek, Karkelbek

Karklė (anksčiau Karklininkai) – etnografinis kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros, prie Cypos upelio. Etnokultūrinis draustinis. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias  2217  Klaipėda–Dargužiai–Karklė . Rytuose eina kelias  A13  Klaipėda–Liepoja .

Yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose yra unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros). Yra turizmo centras „Žiogelis“.

Etimologija

Baltijos jūra ties Karkle

Iki XX a. vidurio kaimas buvo žinomas kaip Karklininkai (1923–1938 m. norminė lytis Lietuvoje), vėliau prigijo Karklės vardas. Vietovardis veikiausiai kilęs ne nuo žodžio karklas, o nuo ankstesniuose šaltiniuose minimų Didžiosios ir Mažosios Karklės upių (Gros Karckel ir Kl. Karckel, dabartinės Rikinė ir Cypa). Dėl to vokiškame pavadinime Karkelbeck yra sandas beck (beek, bek), reiškiantis upelį.^[2] Pirminis vietovardis kilęs iš kuršių kalbos ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.

Istorija

Karklės kapinės

Baltijos jūra ties Karkle

Karklė minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčemos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčema, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.

1785 m. minimas karališkasis pajūrio valstiečių kaimas, šalia kulminis dvaras Hopeen-Michel su 44 sodybomis.

1863 m. Karklės kaimas ir kulminis kaimas Hoppen Michel (Mikeliai) sujungti. XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.

Žvejų šeimos kalbėjo latvių k. dialektu – kuršininkų kalba. 1897 m. nurodoma gyventojų sudėtis: 747 lietuviai, 25 kuršiai, 18 vokiečių.^[3]

Nuo 1778 m. kaime veikė Karklės pradinė mokykla, XX a. pradžioje Karklėje jau buvo 3 pradinės mokyklos, 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaimo viduryje pastatyta gelbėjimo stotis. Karklei suteiktas kurorto statusas. 1926 m. kaimas užėmė 1296 ha.

1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams, įsteigtas sovietų armijos poligonas. Senosios sodybos buvo sunaikintos, Karklės bažnyčia suniokota, gyventojai iškeldinti. LTSR metais veikė felčerių ir akušerių punktas.

2010–2023 m. kaime vykdavo Karklės muzikos ir menų festivalis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1945–1947 m.	Karklininkų valsčiaus centras	Klaipėdos apskritis
1947–1950 m.	Kretingalės valsčius
1950–1995 m.	Kretingalės apylinkė	Klaipėdos rajonas
1995–	Kretingalės seniūnija	Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1540 m. ir 2021 m.
1540 m.	1817 m.[4]	1846 m.[5]	1871 m.[6]	1885 m.[7]	1897 m.^sur.[8]	1905 m.[9]	1910 m.[10]	1912 m.[11]	1925 m.[12]
330	202	559	758	797	790	810	899	906	841
1939 m.[13]	1941 m.[14]	1959 m.^sur.[15]	1970 m.^sur.[16]	1979 m.^sur.[17]	1985 m.[18]	1989 m.^sur.[19]	2001 m.^sur.[20]	2011 m.^sur.[21]	2021 m.^sur.[22]
900	772	321	191	146	117	123	112	255	253
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 108–109.
3. 750. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A–Kar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000
4. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 334 psl.
5. Ibid.
6. Ibid.
7. Ibid.
8. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 750 psl.
9. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 335 psl.
10. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
11. Ibid.
12. Ibid., 336 psl.
13. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 751 psl.
14. Ibid.
15. Karklininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 66 psl.
16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
18. Karklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 220
19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
20. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
22. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Karklė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 661 psl.
• Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
		Palanga – 13 km Nemirseta – 8 km
			Kretingalė – 8 km
		Klaipėda (Giruliai) – 5 km Klaipėda (centras) – 12 km	Kalotė – 4 km